„Ypatingai svarbu nedelsiant imtis papildomų veiksmų, kad būtų užtikrinta tinkama kritinės energetinės infrastruktūros apsauga ir atsparumas Baltijos jūros regione. Baltijos šalys imasi visų įmanomų nacionalinių priemonių, Lietuva jau įgyvendina papildomas atsparumo priemones ir investicijas, kad apsaugotų savo kritinę infrastruktūrą. Dabar svarbu išlaikyti mūsų ryžtą ir vienybę bei užtikrinti pakankamą kritinės energetinės infrastruktūros apsaugą ir atsparumą. Tam reikia skubių ir koordinuotų veiksmų, papildomų saugumo priemonių bei tinkamo ES ir NATO finansavimo“, – sakė energetikos viceministras A. Pikžirnis.
Baltijos šalys aktyviai dirba su Europos Komisija, ieškodamos finansinių sprendimų, kurie padėtų didinti kritinės infrastruktūros apsaugą ir atsparumą, pasitelkiant esamus ES finansinius instrumentus, įskaitant Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF).
Baltijos šalys turi ne vieną sėkmės istoriją siekiant energetinio saugumo ir nepriklausomybės nuo Rusijos – Lietuva buvo pirmoji ES valstybė narė, visiškai nutraukusi energetikos importą iš Rusijos. 2025 m. vasario 8 d. Baltijos šalių elektros sistema visam laikui atsijungė nuo IPS/UPS sistemos, o po sėkmingo izoliuoto darbo bandymo vasario 9 d. buvo sinchronizuota su kontinentinės Europos tinklu. Tai istorinė Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės ir saugumo, taip pat ES integracijos ir suvereniteto pergalė.
Atnaujinimo data: 2025-03-07
Visuomeninis tiekimas – jautriausiems elektros energijos vartotojams
Gamtinių dujų įstatymo pakeitimai užtikrins aiškesnes prijungimo sąlygas
Moksleiviams pristatomas edukacinis filmas apie energetiką
Energetikų diena: nuo pirmosios lemputės iki Lietuvos energetinės nepriklausomybės
Nuo balandžio 22 d. – kvietimas teikti paraiškas paskoloms energijos kaupimo įrenginiams