Energetikos ministras: jūrinio vėjo energetika turi būti vystoma vartotojams ir valstybei palankiomis sąlygomis

Energetikos ministerija, peržiūrėjusi 2024 m. lapkritį paskelbto ir šiemet sausio mėnesį sustabdyto jūrinio vėjo konkurso organizavimo sąlygas bei su juo susijusį teisinį reglamentavimą, viešajai konsultacijai teikia Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) įstatymo teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų užtikrinama, kad jūrinio vėjo parkas vartotojams teiktų kuo didesnę naudą, nedarytų neigiamos įtakos sausumoje statomoms vėjo elektrinėms ir, kad projektas būtų patrauklus potencialiems investuotojams. Taip pat numatoma didesnė nauda gyventojams, padidintas remiamų bendruomenių sąrašas bei bendrai sumažinta projekto vertė apie 500 mln. eurų.  

„Jūrinis vėjo parkas Lietuvoje – būtina strateginė investicija, garantuojanti Lietuvai energetinį saugumą. Jūrinio vėjo parkas užtikrins pastovesnę, labiau prognozuojamą nacionalinę elektros energijos gamybą ir gamybos šaltinių įvairovę. Kertinė nuostata, kad elektros energijos vartotojams nereikėtų mokėti už šį projektą, jis turi būti plėtojamas taip, kad būtų finansuojamas iš sukurtų naudų. Taip pat atneš didesnę naudą savivaldybėms, nes išplėtėme jūrinio vėjo parko paramos gavėjų ratą: iš vienos savivaldybės į net penkias“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.  

Didesnė nauda vartotojams 

Įstatymo pakeitimais siekiama užsitikrinti, kad jūrinio vėjo energetikos vystymas vartotojams neštų naudą ir darytų teigiamą įtaką galutinėms elektros energijos kainoms – jūrinio vėjo parkas galėtų sumažinti vidutinę elektros energijos kainą vartotojams apie 3 Eur/MWh. 

Pakeitimais užtikrinama, kad jei ir reikėtų vartotojams prisidėti, tai jų indėlis turėtų būti mažesnis nei gaunamos naudos iš jūrinio vėjo parko. Bet koks vartotojų finansinis prisidėjimas prie jūrinio vėjo parko būtų tik nuo tada, kai parkas faktiškai pradėtų vykdyti elektros energijos gamybos veiklą – apie 2033 metais.  

Sumažinta projekto kaina – apie 500 mln. eurų 

AIE įstatymo pakeitimais siūloma peržiūrėti infliacijos įtaką projektui – nuo konkurso laimėtojo paskelbimo iki leidimo gaminti elektros energijos gavimo sandorio kaina indeksuojama 8 metus, o ne 23 metus, kaip buvo numatyta ankstesnėse konkurso sąlygose. Šiuo pakeitimu projekto kaina galėtų mažėti apie 500 mln. eurų. 

Esant minimaliam konkurso dalyvių skaičiui, būtų vykdomos derybos. Jų metu būtų deramasi su  vystytoju dėl sandorio kainos ar skatinamo gamybos kiekio sumažinimo. Tokiu būdu būtų užtikrinama mažesnė galutinė projekto kaina.  

Išplėstas savivaldybių skaičius  

Siūloma, kad su projektu susijusi parama (1 Eur/MWh) būtų skiriama ne vienos savivaldybės bendruomenei, o penkioms: Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos rajono savivaldybei, Neringos savivaldybei, Palangos miesto savivaldybei ir Kretingos rajono savivaldybei. 

Subalansuotos sąlygos jūrinio vėjo ir sausumos elektrinių plėtrai  

Pakeitimais suvienodinamos sąlygos dėl elektros energijos persiuntimo – atsisakoma elektros energijos, pagamintos jūrinio vėjo parke, persiuntimo pirmumo teisės prieš sausumos vėjo ir saulės elektrines. Tokiu būdu užtikrinamos subalansuotos sąlygos jūrinio vėjo ir sausumos elektrinių plėtrai.  

Antrasis jūrinio vėjo parko konkursas bus atnaujintas Vyriausybei ir Seimui pritarus AIE įstatymo pakeitimams.  

Parkas galėtų pradėti veikti nuo 2033 m. 

Atnaujinimo data: 2025-03-13

Taip pat skaitykite:

Visuomeninis tiekimas – jautriausiems elektros energijos vartotojams

Gamtinių dujų įstatymo pakeitimai užtikrins aiškesnes prijungimo sąlygas

Moksleiviams pristatomas edukacinis filmas apie energetiką

Energetikų diena: nuo pirmosios lemputės iki Lietuvos energetinės nepriklausomybės

Nuo balandžio 22 d. – kvietimas teikti paraiškas paskoloms energijos kaupimo įrenginiams