2025-03-17

Energetikos ministras: „Baltijos šalys galėtų tapti ES infrastruktūros apsaugos ir atsparumo modeliu“

ES Energetikos tarybos posėdis

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kovo 17 d. dalyvavo Briuselyje, Belgijoje, vykusiame Europos Sąjungos transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje, taip pat susitiko su už technologijų suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga Europos Komisijos (EK) pirmininkės pavaduotoja Henna Virkkunen bei už energetiką ir būstą atsakingu eurokomisaru Danu Jorgensenu. 

Tarybos posėdyje ministrai aptarė Europos Sąjungos (ES) kritinės energetinės infrastruktūros apsaugą, energetinio saugumo architektūrą ir Įperkamos energijos veiksmų planą, siekiant užtikrinti, kad ES išliktų atspari, prisitaikanti ir pasirengusi galimoms fizinėms ir kibernetinėms grėsmėms. Taryboje buvo kalbama, kad didinant nepriklausomybę nuo iškastinių energijos išteklių, turėtų būti taip pat užsitikrinta nepriklausomybė nuo jų kainos.  

„Baltijos jūros regiono saugumo situacija išlieka įtempta, todėl reikalingos priemonės, siekiant apsaugoti kritinę energetikos infrastruktūrą nuo galimų kibernetinių ir fizinių išpuolių. Nors Baltijos šalių sinchronizacija įvyko sėkmingai, tačiau darbai nesibaigia. Baltijos jūros regionas, kuriame įvyko ne vienas rimtas incidentas, sukėlęs kritinės infrastruktūros pažeidimus ir energijos tiekimo sutrikimus, turėjusius įtakos elektros energijos kainoms, galėtų tapti pavyzdiniu modeliu, kaip stiprinti kritinės infrastruktūros saugumą ir atsparumą. Taip pat Lietuva perima kritinės infrastruktūros apsaugos pamokas iš Ukrainos, tuo pačiu remiamame ir teikiame jai visokeriopą paramą“, – sakė energetikos ministras Ž. Vaičiūnas. 

Tarybos metu ministrai taip pat aptarė esamą padėtį ir tolesnius veiksmus dėl ES reglamentų, susijusių su dujų tiekimo saugumu ir elektros energijos rizikos prevencija. Šie reglamentai yra pagrindiniai ES energetinio saugumo sistemos elementai. 

Siekiant užtikrinti Europos energetinį saugumą ir suverenitetą, ES turi visiškai nutraukti likusį energijos importą iš Rusijos. Lietuva dar 2022 m. visiškai nutraukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą iš Rusijos, o šiemet, sėkmingai sinchronizavusi savo elektros tinklus su kontinentine Europa, galutinai užsitikrino energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.  

Tarybos posėdžio metu Lietuva paragino EK kuo greičiau pateikti veiksmų planą su konkrečiomis priemonėmis, kurios padėtų valstybėms narėms pasiekti atsisakyti SGD importo iš Rusijos. „Dabartiniame geopolitiniame kontekste turime nedelsdami pereiti nuo planavimo prie konkrečių veiksmų“, – sakė ministras. 

Energetikos tarybos metu ministras Ž. Vaičiūnas susitiko su už energetiką ir būstą atsakingu eurokomisaru Danu Jorgensenu bei už technologijų suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga EK pirmininkės pavaduotoja Henna Virkkunen. Susitikimų metu buvo aptarti Baltijos šalių ir Lenkijos energetinio saugumo klausimai ir tolimesni žingsniai stiprinant regiono atsparumą. Taip pat padėkota už EK iniciatyvas stiprinant energetinį saugumą bei Lenkijai už šios temos iškėlimą ES politinėje darbotvarkėje.  

Ministras pabrėžė, kad svarbiausias pasirengimo galimoms energetikos krizėms elementas šiuo metu yra kritinės infrastruktūros apsauga – tiek nuo fizinių, tiek nuo kibernetinių grėsmių, todėl būtina stiprinti infrastruktūros apsaugą ir atsparumą, kuriant naujus sprendimus. Tam reikalingas ne tik nacionalinis, bet ir ES lygio finansavimas, ypatingą dėmesį skiriant padidintų grėsmių regionams. „Baltijos šalys ir Lenkija yra pasirengusios tapti pavyzdiniu ES infrastruktūros apsaugos ir atsparumo modeliu, kuris, bendradarbiaujant su ES ir NATO, galėtų būti pritaikytas ir kituose regionuose“, – sakė ministras.  

Vizito Briuselyje metu energetikos ministras taip pat susitiko su kitais svarbiais EK pareigūnais, siekiant pristatyti poziciją dėl Lietuvai ir ES svarbių energetikos politikos klausimų. Be to, Lietuva pirmą kartą prisijungė prie atsinaujinančią energiją remiančių šalių susitikimo Atsinaujinančios energetikos draugų grupės (angl. Friends of renewables). Lietuvos prisijungimas buvo priimtas labai teigiamai. Šios grupės susitikimo metu aptartas atsinaujinančios energijos išteklių vaidmuo stiprinant energetinį saugumą ir mažinant energijos kainas. „Būtina toliau didinti atsinaujinančios energijos išteklių plėtros spartinimą, ypatingą dėmesį skiriant leidimų išdavimo procesų supaprastinimui tiek energijos gamybai, tiek tinklo infrastruktūrai bei energijos kaupimo įrenginiams ir jų prijungimui prie perdavimo tinklų“, – sakė energetikos ministras Ž. Vaičiūnas. 

Energetikos tarybos metu Lietuva, Latvija ir Estija viešos sesijos metu pristatė sėkmingą Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais procesą ir akcentavo būtinus ateities žingsnius, kad būtų užtikrintas energetikos infrastruktūros, visų pirma, sinchronizacijos projekto apimtyje, saugumas.   

Kitas neformalus ES energetikos ministrų susitikimas numatomas š. m. gegužės 12–13 d. Varšuvoje, Lenkijoje.