>
2024-02-23

Energetikos ministrai diskutavo apie ateities energetikos sektorių

Vasario 22 d. energetikos ministras Dainius Kreivys ir buvę energetikos ministrai Arvydas Sekmokas, Jarek Neverovič, Rokas Masiulis ir Žygimantas Vaičiūnas susitiko diskusijai apie Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. Renginio metu energetikos ministrai aptarė, kokie svarbiausi iššūkiai energetikoje laukia per artimiausius dešimtmečius. Energetikos ministrų diskusija surengta minint Energetikos ministerijos 15 metų veiklos jubiliejų.

„Rengiant tokios svarbos dokumentą, kuriame brėžiamos sektoriaus kryptys keliems dešimtmečiams į priekį, be galo svarbus ne tik strategijos pagrindimas gilia analize, skaičiais ir projekcijomis, bet ir visų sutarimas dėl bendrų tikslų“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Prieš dešimtmetį Lietuvos energetinė nepriklausomybė pirmiausia reiškė siekį sumažinti ir panaikinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, nes tai dabartinio karo kontekste reiškia ir energetikos kaip politinės įtakos naudojimą“, – sako pirmasis 2009 m. atkurtos Energetikos ministerijos ministras Arvydas Sekmokas.

Pagrindinė Lietuvos energetikos sektoriaus silpnybė išlieka priklausomybė nuo importuojamų energetinių išteklių, maža elektros energijos gamybos dalis Lietuvoje. „Valstybė turi pagalvoti apie nestandartinius scenarijus ir turėti daugiau galimybių pasigaminti elektros energiją bei nebūti priklausoma nuo kitų“, – sako Prezidento vyriausiasis patarėjas, buvęs energetikos ministras Jarek Neverovič.

Valstybėms pereinant prie klimatui neutralių energijos gamybos technologijų, susikuria naujos galimybės konkurencingiems elektros energijos gamybos šaltiniams, gamybos įrenginių plėtrai, naujiems sprendimams ir technologijoms atsirasti Lietuvoje. 

„Dažniausiai visos strategijos yra kryptis, kuria einam, o kai pradedi ja eiti, randi vis naujų galimybių. Kokios tos naujos galimybės, dabar sunku pasakyti. Tačiau kaupimo įrenginiai bus vienas iš tų dalykų, kuris turės didžiulį potencialą, ypač po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, kai visi atsigręžė į atsinaujinančią energetiką. Tas ambicingas planas, kurį turime, galbūt nebūtinai bus įgyvendintas 100 procentų, bet kryptis labai aiški, kad 100 procentų apsirūpinsime energetika ir ją eksportuosime“, – sako „Litgrid“ generalinis direktorius, buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis.

Siekiant iki 2050 m. tapti klimatui neutralia ekonomika, energetikos sektorius turės iš principo pasikeisti. Vienas pagrindinių šio pokyčio būdų – naudojamo iškastinio kuro, pirmiausia naftos ir gamtinių dujų, pakeitimas švaria elektros energija.

„Energetinės nepriklausomybės strategijos kryptis iki 2050-ųjų yra labai aiški ir teisinga. Svarbu planuoti ir žiūrint atgal tikrai buvo labai daug pasiekta per tuos 15 metų. Dabar pagrindinė kryptis yra nepriklausomybė nuo anglies dioksido ir tai yra visos Europos, viso pasaulio tikslai. Teisingai žengiame į tą pusę, o kalbant apie perspektyvą, svarbu yra saulės energija, visos sistemos balansavimas ir jos suderinamumas“, – kalbėjo politikas Žygimantas Vaičiūnas.

Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija buvo patvirtinta 2012 m., naujoji jos redakcija – 2018 m. Atnaujinta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija šiuo metu baigiama rengti. Ją tikimasi patvirtinti dar šio pavasario Seimo sesijoje.