Energetikos ministerijos 100 dienų: istorinis žingsnis į energetinę nepriklausomybę ir sprendimai vartotojams

Kovo 22 d. sukanka 100 dienų, kai prisiekė XIX-oji Vyriausybė. Per šį laikotarpį Energetikos ministerijoje įgyvendinti svarbūs sprendimai, stiprinantys Lietuvos energetinę nepriklausomybę, remiantys gyventojus bei verslą ir skatinantys atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.  
  
„Per pastarąsias šimtą dienų ėmėmės ryžtingų veiksmų XIX-osios Vyriausybės programai įgyvendinti ir padėjome tvirtą pagrindą Lietuvos energetiniam saugumui bei nepriklausomybei. Sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais užtikrino visapusišką mūsų elektros energetikos sistemos integraciją į Europą. Toliau tęsiame darbus, siekdami, kad kritinė energetinė infrastruktūra būtų atspari išorės grėsmėms, energijos kainos būtų kiek įmanoma normalesnės, o investicijos į atsinaujinančią energetiką didintų šalies energetinį savarankiškumą. Džiaugiuosi, kad pavyko iki saulėto sezono pradžios paskelbti paramos kvietimus gyventojams įsirengti saulės elektrines. Kita gera naujiena, kad pirmosios lėšos žmones pasiekė per rekordiškai trumpą – 16 dienų – laikotarpį. Tai mūsų įsipareigojimas toliau aktyviai gerinti sąlygas gyventojams“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.  

  
Baltijos šalių energetinė nepriklausomybė: istorinė sinchronizacija   

Vasario 9 d. 14.05 val. Lietuva, Latvija ir Estija pradėjo veikti vienu dažniu kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje. Tai reiškia galutinį atsijungimą nuo Rusijos elektros energetikos sistemos ir istorinį žingsnį, stiprinant Baltijos šalių regiono energetinę nepriklausomybę ir atsparumą.  

Sinchronizacija sudaro sąlygas Baltijos šalims valdyti savo elektros energetikos sistemas glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis kontinentinės Europos šalimis, užtikrinant stabilų ir patikimą dažnio reguliavimą, taip padidinant regioninį energetinį saugumą.   

Per pasirengimo sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais laikotarpį buvo sustiprintas Lietuvos elektros perdavimo tinklas, įrengti sinchroniniai kompensatoriai bei automatizuotos sistemos, leidžiančios Lietuvai savarankiškai valdyti elektros sistemos dažnį. Šiandien Baltijos šalių elektros tinklai sėkmingai veikia vienoje sinchroninėje erdvėje kartu su kitų Europos šalių sistemomis, užtikrinant didesnį energetinį saugumą ir stabilumą bei didesnes galimybes atsinaujinančiai energetikai.  
  

Visuomeninis elektros tiekimas ir dėmesys vartotojams   

Energetikos ministerija ėmėsi veiksmų, kad pažeidžiami elektros energijos vartotojai galėtų gauti elektros energiją už žemiausią kainą. Buvo pasiūlyta pratęsti visuomeninį elektros tiekimą iki 2030 m. pažeidžiamiems ir smulkiausiems elektros energijos buitiniams vartotojams.  

Visuomeniniu elektros energijos tiekimu ir pritaikytomis mažiausiomis kainomis galėtų naudotis apie 200 tūkst. pažeidžiamųjų buitinių vartotojų, t. y. socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai ir asmenys su negalia. Visuomeniniu elektros tiekimu taip pat galėtų naudotis ir smulkieji vartotojai – gyventojai, sunaudojantys elektros energijos iki 1000 kWh per metus arba apie 80 kWh per mėnesį.   

Skaičiuojama, kad bendrai visuomeniniame tiekime galėtų būti apie 800 tūkst. vartotojų, o tai yra apie 45 proc. visų šalies vartotojų.  

Energetikos ministerija ėmėsi iniciatyvos supaprastinti elektros energijos sąskaitas. Siekiama, kad sąskaitose būtų aiškiai pateikta elektros energijos kaina, faktinis elektros energijos suvartojimas, galutinė mokėtina suma už elektros energiją ir informacija apie siūlomą pigiausią kainą pagal pasirinktą tarifų planą. Iniciatyva norima padėti vartotojams nepermokėti už suvartojamą elektros energiją.  
  

Investicijos į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą   

Atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai gyventojams, verslui ir ūkininkams buvo skirta beveik 300 mln. eurų.  

Norintiems įsirengti saulės elektrines ant savo namų stogų ar kitoje tinkamoje vietoje, padidinti anksčiau įrengtų saulės elektrinių įrengtąją galią arba įsigyti saulės elektrines iš nutolusių saulės elektrinių parkų Energetikos ministerija skyrė 50,5 mln. eurų, iš kurių 35,5 mln. eurų skirta individualioms saulės elektrinėms, o 15 mln. eurų – elektrinėms iš nutolusių parkų. Kvietimai gyventojams paskelbti dar iki saulėto sezono pradžios, o supaprastintos finansavimo sąlygos ir pirmą kartą taikomas vieno etapo principas, kai nebereikia paramos rezervuotis iš anksto, sukuria galimybes greitai ir paprastai gauti valstybės paramą.   

Gyventojai, įsirengę nuosavas saulės elektrines ar padidinę turimų saulės elektrinių galią ir nuo vasario 25 d. pateikę prašymus Aplinkos projektų valdymo agentūrai, savo banko sąskaitose jau sulaukė valstybės paramos – 3,19 mln. eurų paramą gavo 1358 fiziniai asmenys. Pirmoji paramos dalis 538 gaminantiems vartotojams išmokėta per rekordiškai trumpą laiką – 16 dienų. Anksčiau teikiant prašymus keliais etapais paramos išmokėjimas užtrukdavo net iki metų.  

Energijos kaupimo sistemoms, skirtoms tiek gyventojams, tiek verslui ir viešiesiems juridiniams asmenims, iš viso skirta 139 mln. eurų.  

Pirmą kartą paskelbtas kvietimas juridiniams asmenims įsirengti didelės galios elektros energijos kaupimo sistemas, kurios ateityje teiktų balansavimo paslaugas perdavimo sistemos operatoriui. Energetikos ministerijos inicijuotoje priemonėje numatyta 102 mln. eurų kvietimams juridiniams asmenims.   

Po ilgesnės pertraukos gyventojams vėl atsivėrė naujos galimybės pasinaudoti parama ir namuose įsirengti elektros energijos kaupimo įrenginius. Pirmasis 3 mln. eurų paramos kvietimas paskelbtas sausio pradžioje, o naują 15 mln. eurų paramos kvietimą planuojama skelbti kovo pabaigoje. Gyventojai, turintys atsinaujinančių energijos išteklių elektrines, gali elektros energijos kaupiklius įsirenginėti jau dabar – nelaukdami kvietimo pradžios, o tinkamos išlaidos paramai būsimame kvietime bus nuo š. m. sausio 7 dienos.   

Nuo kovo 25 d. viešieji juridiniai asmenys, verslo įmonės ir ūkininkai taip pat galės teikti prašymus energijos kaupimo įrenginiams įsirengti. Kvietimui bus skirta 18 mln. eurų.  

Taip pat šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams skirta 102 mln. eurų paskoloms centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų atnaujinimui.  

Siekiama, kad jau 2028 metais Lietuvoje elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių per metus būtų pagaminama daugiau nei Lietuvos metinis elektros energijos suvartojimas.   
  

Jūrinio vėjo parko konkurso sąlygų atnaujinimas   

Siekiant subalansuotos ir tvarios jūrinio vėjo energetikos plėtros, buvo atnaujintos jūrinio vėjo parko konkurso sąlygos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad jūrinio vėjo parkas vartotojams teiktų kuo didesnę naudą, nedarytų neigiamos įtakos sausumoje statomoms vėjo elektrinėms ir, kad projektas būtų patrauklus potencialiems investuotojams. Taip pat numatoma didesnė nauda gyventojams, padidintas remiamų bendruomenių sąrašas iki penkių savivaldybių – Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Palangos ir Kretingos rajono. Pakeitimais užtikrinta neutrali įtaka vartotojams, bendrai sumažinta projekto vertė apie 500 mln. eurų.    
  

Tris kartus spartinamas elektros linijų kabeliavimas  

Stiprinant skirstomąjį tinklą ir siekiant stabilesnio elektros energijos tiekimo gyventojams, priimtas sprendimas 2025–2028 metais 2 tūkst. kilometrų 10 kV elektros oro linijų miškingose vietovėse pakeisti požeminėmis elektros kabelių linijomis. Tai leistų dabartinį oro linijų keitimo kabelinėmis tempą padidinti 3 kartus, o ekstremalių situacijų metu užtikrintų stabilesnį elektros energijos tiekimą gyventojams. Miškų ekosistemoms šis sprendimas nekelia grėsmės – požeminiai kabeliai bus klojami jau esamų oro linijų trasose, todėl papildomų miškų kirtimų nereikės, priešingai – nutiesus požeminius kabelius bus išplėstas miškui tenkantis žemės plotas. 

Atnaujinimo data: 2025-04-02

Taip pat skaitykite:

Visuomeninis tiekimas – jautriausiems elektros energijos vartotojams

Gamtinių dujų įstatymo pakeitimai užtikrins aiškesnes prijungimo sąlygas

Moksleiviams pristatomas edukacinis filmas apie energetiką

Energetikų diena: nuo pirmosios lemputės iki Lietuvos energetinės nepriklausomybės

Nuo balandžio 22 d. – kvietimas teikti paraiškas paskoloms energijos kaupimo įrenginiams