Elektros vartojimas Lietuvoje – didžiausias per ketvirtį amžiaus

Data

2017 02 21

Įvertinimas
0
Liudas Masys_Litgrid SVC 2_new02.jpg
Nuotrauka: Liudas Masys

2016 m. galutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje buvo 10,47 mlrd. kilovatvalandžių (arba 10,47 teravatvalandžių, TWh). Elektros vartojimas pernai augo rekordiškai – gyventojai, verslas, žemės ūkis ir transportas suvartojo 4,5 proc. daugiau elektros nei 2015 metais.

Žemės ūkio sektorius suvartojo net 8,4 proc. daugiau elektros, paslaugų sektorius – 5,7 proc. daugiau, gyventojai ir transportas – atitinkamai 4,3 proc. ir 4 proc. daugiau elektros. Lėčiausias vartojimo augimas – 3,5 proc. – fiksuotas pramonės sektoriuje.

„Pernai elektros poreikis Lietuvoje buvo didžiausias nuo 1992 metų. Atsižvelgiant į tai, kad ir pramonėje, ir buityje elektra naudojama vis efektyviau, faktinis augimas yra dar didesnis. Pastaruosius kelis metus labiausiai augo pramonės ir verslo sektoriaus elektros poreikiai. Didžiausias augimo potencialas išlieka transporto sektoriuje, kuris galėtų būti išnaudojamas dyzelinius traukinius keičiant elektriniais, kokie zuja visoje Europoje“, – sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius. 
 
Lietuvoje du trečdaliai suvartotos elektros buvo importuota. Didžiausia dalis – 37 proc. – buvo importuota iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 27 proc. – per „NordBalt“ jungtį iš Švedijos, 5 proc. – per „LitPol Link“ jungtį iš Lenkijos, o likusi dalis – iš trečiųjų šalių. „Ekonomika auga, o elektros perdavimo sistemos infrastruktūra yra išnaudojama vis intensyviau. Pamatuotos investicijos į tinklą teikia akivaizdžią naudą vartotojams - tarptautinės jungtys „NordBalt“ ir „LitPol Link“ didmeninę elektros kainą sumažino 13 proc. Skandinaviška elektra yra pigiausia regione ir nenuostabu, kad švedai, turtingi hidroresursų, tapo vieni didžiausių elektros importo partnerių, o „NordBalt“ jungtis – svarbiu Lietuvos elektros sistemos elementu“, – sakė D. Virbickas. 
 
Lietuvos elektrinių gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių pernai išaugo ketvirtadaliu iki 2 TWh ir sudarė 51 proc. visos Lietuvos elektros gamybos. Hidroelektrinės pagamino 30 proc. daugiau, o vėjo elektrinės, kurių bendra įrengtoji galia pasiekė 509 megavatus, pagamino 40 proc. daugiau elektros. Šiluminės elektrinės pagamino 40 proc. mažiau ir sudarė 34 proc. vietos gamybos. Bendrai Lietuvos elektrinių gamyba sumažėjo 14 procentų. „Galima prognozuoti, kad ši tendencija, kai mažiau gaminama tradicinio kuro elektrinėse, o daugiau – elektrinėse, naudojančiose atsinaujinančius išteklius, išliks ir toliau. Plėtojant bet kokią energetiką, priklausančią nuo oro svyravimų ir sezonų, reikia spręsti ir sistemos balanso klausimus, užsitikrinti lanksčios ir tvarios gamybos rezervus“, – sakė „Litgrid“ vadovas. 
 
Skaičiuojant galutinį šalies elektros energijos poreikį sumuojama verslo, pramonės įmonių, paslaugų, transporto ir žemės ūkio bei gyventojų suvartota elektros energija be tos dalies, kuri reikalinga užkrauti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę bei kompensuoti technologines skirstomojo ir perdavimo tinklų sąnaudas.