2024-04-15

Atnaujinus sąlygas, antrojo jūrinio vėjo parko konkursas bus skelbiamas iš naujo

„Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės ir einant žaliojo kurso keliu, jūrinio vėjo energetika yra vienas svarbiausių dekarbonizacijos elementų. Todėl Energetikos ministerija po konsultacijų su rinkos dalyviais atnaujins konkurso sąlygas ir rengs jį iš naujo“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys, komentuodamas šiandien pasibaigusį konkursą dėl teisės vystyti antrąjį jūrinio vėjo parką. 

Konkurso sąlygos įstatymu įtvirtintos dar 2022 metais, tačiau situacija pasaulinėje jūros vėjo rinkoje yra dramatiškai pasikeitusi ir investuotojai susiduria su daugybe kliūčių: aukštos palūkanos, po pandemijos sutrikusios tiekimo grandinės, pabrangusi įranga, sumažėjęs bankų ir fondų interesas finansuoti projektus. Tai rodo ir kitose šalyse neįvykę konkursai bei dalies nuostolius patiriančių vystytojų pasitraukimas iš anksčiau planuotų projektų. 

Pasak D. Kreivio, jūrinio vėjo projektų investicinio patrauklumo pokytį iliustruoja ir skirtingos Lietuvoje skelbtų konkursų sąlygos: pagal antrojo konkurso sąlygas vystytojai turėjo varžytis dėl galimos valstybės paramos dydžio, tuo tarpu pirmąjį konkursą laimėjo didžiausią kainą pasiūlęs investuotojas. 

D. Kreivio vertinimu, investuotojų planams įtakos galėjo turėti ir geopolitinė situacija mūsų regione. 

„Antrasis 700 MW jūrinio vėjo parkas yra strateginės reikšmės projektas ir absoliučiai būtinas Lietuvos energetiniam savarankiškumui užtikrinti, todėl po konsultacijų su rinkos dalyviais konkursas bus skelbiamas dar kartą, ir kaip įmanoma greičiau. Konsultacijų su rinkos dalyviais metu turime išsiaiškinti, kokios konkrečios sąlygos maksimaliai padidintų projekto patrauklumą ir padidintų atsparumą rinkos svyravimams“, – sako D. Kreivys. 

Lietuva planuoja turėti du bendros 1,4 GW jūrinio vėjo parkus. „Planuojami du jūrinio vėjo elektrinių parkai užtikrins pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo, kas leis savarankiškai apsirūpinti elektros energija iš vietinių šaltinių bei panaikinti priklausomybę nuo elektros energijos importo. Tai strateginiai Lietuvos tikslai, nuo kurių priklauso tiek šalies nacionalinis saugumas, tiek žmonių pasitikėjimas valstybe, tiek energetinių išteklių kaina mūsų gyventojams bei mūsų eksportuojančio verslo tarptautinis konkurencingumas“, – sako D. Kreivys. 

Lietuva iki 2030-ųjų metų planuoja apsirūpinti elektra tik iš vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiuo metu atsinaujinanti energija sudaro apie 40 proc. viso sistemos poreikio, daugiausiai – saulės ir vėjo energijos.