Atnaujinta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija pateikta Vyriausybei

Energetikos ministerija pateikė Vyriausybei atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (toliau – Strategija) projektą. Jame numatyta, kad šalis žengs atsinaujinančios energetikos plėtros kryptimi, pereinant nuo energijos importo prie vietinės gamybos, kartu užtikrinant konkurencingas energijos kainas.

Strategijoje numatytos keturios pagrindinės Lietuvos energetikos politikos kryptys – energetinis saugumas, konkurencingumas, žaliosios energetikos plėtra ir inovacijos.

Nors per paskutinius keletą metų Lietuvos energetikos sektorius buvo iš esmės pertvarkytas mažinant energetinę priklausomybę nuo Rusijos, tačiau energetinio saugumo klausimas išlieka vienas svarbiausių. Todėl Strategijoje numatyta iki 2025 m. įgyvendinti svarbiausią energetinio saugumo projektą – sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, kuri leis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos ir integruotis į Vakarų Europos tinklus.

Įgyvendinus sinchronizacijos projektą ir nutiesus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį (GIPL) bus užbaigta šalies energetikos sistemos integracija į Europos Sąjungos energetinę sistemą.

Siekiant stiprinti energetinį savarankiškumą ir mažinti priklausomybę nuo elektros importo, numatyta didinti vietinę elektros energijos gamybą. Kadangi vienas iš pagrindinių energetikos politikos tikslų – klimato kaitos ir aplinkos taršos mažinimas, prioritetas teikiamas energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Numatyta, kad 2030 m. Lietuvoje bus pagaminta 70 proc. suvartojamos elektros energijos ir beveik pusė (45 proc.) – iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), daugiausia – vėjo. 2050 m. visa Lietuvos poreikiams reikalinga elektra bus pagaminta Lietuvoje, o didžioji dalis (80 proc.) – iš AEI.

Iki amžiaus vidurio energija iš AEI taps dominuojančia visuose sektoriuose - elektros, šilumos ir transporto.  

„Energija turi būti ne tik žalia ir švari, bet ir konkurencinga. Energetikos konkurencingumo požiūriu svarbiausias Strategijos tikslas - užtikrinti, kad gyventojų išlaidų dalis už energiją bendrose vartojimo išlaidose mažėtų, o pramonei energijos išteklių kainos būtų ne didesnės nei regiono valstybėse. Siekiant šio tikslo, svarbu užtikrinti, kad perėjimas nuo iškastinių energijos šaltinių prie atsinaujinančių energijos išteklių būtų sklandus, ekonomiškai pasvertas ir sutaptų su turimos energetikos infrastruktūros tarnavimo laikotarpiu. Toks kelias strategijoje ir pasirinktas“, - sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Prie klimato kaitos ir neigiamos įtakos aplinkai mažinimo prisidės energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Kadangi didžiausias energijos taupymo potencialas yra pramonės, pastatų ir transporto sektoriuose, bus skatinamas daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimas, mažo energetinio intensyvumo ir energijos vartojimo efektyvumą didinančios pramonės šakos.

Strategijoje numatyta palaipsniui pereiti prie mažiau taršių degalų ir elektros energijos vartojimo transporte: 2020 m. energija iš AEI transporto sektoriuje turėtų sudaryti 10 proc., 2030 m. – 15 proc., o 2050 m. AEI dalis išaugs iki 50 proc.

Numatyta, kad iki 2030 m. įprastiniu kuru (benzinu ir dyzelinu) varomų automobilių naudojimas miestuose turėtų sumažėti 50 proc., o 2050 m. – 100 proc.

Strategijoje numatyta siekti proveržio inovacijų srityje. Lietuva turėtų tapti iš energetikos technologijas importuojančios šalies į pažangias technologijas kuriančią ir eksportuojančią valstybę. Bus skatinama energetikos technologijų eksperimentinė ir pramoninė plėtra, sukurtas atsinaujinančios energetikos technologijų kompetencijų centras, toliau plėtojamas suskystintųjų gamtinių dujų srityje sukauptų kompetencijų potencialas.

Siekiant išklausyti visuomenės ir skirtingų suinteresuotų grupių nuomonę, Energetikos ministerija liepos – rugsėjo mėnesiais rengė du Strategijos projekto derinimo etapus. Iš beveik keturiasdešimties institucijų, organizacijų, įmonių ir piliečių buvo gauta daugiau nei 600 pasiūlymų dėl Strategijos tobulinimo. Šie pasiūlymai buvo aptarti susitikimuose su Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetu, Nacionaline Lietuvos energetikos asociacija, Lietuvos energetikos institutu, Lietuvos energetikos įmonėmis, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijomis, investuotojais, Lietuvos pramonininkų ir Lietuvos verslo konfederacijomis bei Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Į didelę dalį pasiūlymų Energetikos ministerija atsižvelgė. Lietuvos energetikos instituto mokslininkai atliko papildomą Strategijos tikslų vertinimą.

Vyriausybėje Strategijos projektas bus svarstomas artimiausiu metu. Pritarus Vyriausybei, jis bus teikiamas tvirtinti Seimui.

Su Strategijos projektu galima susipažinti čia