DUK

Išvalyti
Rodyti pilną sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs pasinaudojote įrašų filtru, todėl matote susiaurintą sąrašą.
  • Šilumos ir karšto vandens tiekimas 18
    • 1.

      Kas atsakingas už šilumos tiekimo veiklos organizavimą?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis šilumos tiekimo organizavimas priskirtinas savarankiškoms savivaldybių funkcijoms.

      Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas nustato, kad savivaldybė, remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti. Šilumos tiekimo veikla gali būti vykdoma tik turint šilumos tiekimo licenciją, kuri suteikia licencijos turėtojui teisę verstis šilumos tiekimu nustatytoje teritorijoje. Licencijos turėtojas privalo vykdyti licencijuojamos veiklos sąlygas, kurių vykdymą kontroliuoja licenciją išduodanti institucija.

      Savivaldybės administracija, vykdydama jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus – kontroliuoti šilumos tiekimo licencijuojamos veiklos sąlygas, nustačiusi licencijuojamos veiklos sąlygų nesilaikymo faktą, gali priimti reikiamus sprendimus dėl šilumos tiekimo licencijos galiojimo sustabdymo ar kitus būtinus sprendimus, užtikrinančius vartotojams nenutrūkstamą šilumos tiekimą.

      Atnaujinta: 2020 06 15

    • 2.

      Kas nagrinėja šilumos vartotojų skundus ir ginčus?

      Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas nustato ginčų sprendimo ne teisme tvarką, pagal kurią vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Vartotojo kreipimąsi energetikos įmonė nagrinėja savo nustatyta tvarka, kurią privalo skelbti savo interneto svetainėje ir sudaryti sąlygas vartotojams su ja susipažinti kitais būdais. Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą.

      Vartotojas gali kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą - Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, tačiau tai neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą.

      Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka.

      Buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Kitų (ne buitinių) vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami ne teismo tvarka pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytas atitinkamų ginčų nagrinėjimo taisykles.

      Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, išnagrinėjusi ginčą ne teismo tvarka ir priimdama sprendimą patenkinti vartotojo reikalavimus arba iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus, privalo spręsti dėl energetikos įmonės įpareigojimo grąžinti ar kompensuoti vartotojo patirtas išlaidas ir tokio grąžinimo ar kompensavimo sąlygų.

      Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu.

      Įsigaliojęs Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

      Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.

      Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ne teismo tvarka nagrinėja tarp energetikos įmonių kylančius ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Šie ginčai nagrinėjami pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintas energetikos įmonių ginčų nagrinėjimo taisykles. Be to, energetikos įmonės, vadovaudamosi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, prašydamos joms tarpininkauti ir (ar) jas taikinti, kad ginčas dėl šio ar kitų energetikos srities įstatymų reglamentuojamų santykių būtų išspręstas taikiai. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato savo taikinamojo tarpininkavimo taisykles.

      Vartotojų teisių apsaugos tarnyba Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Tarnyba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja ir buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Jeigu nustatoma nesąžiningos komercinės veiklos atvejų, energetikos įmonė atsako Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

      Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pagal energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.

      Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos.

      Atnaujinta: 2020 06 15

    • 3.

      Kas vykdo pastato šilumos punkto priežiūrą?

      Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) – asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo keliamus reikalavimus, yra atestuotas nustatyta tvarka ir verčiasi sistemų priežiūros (eksploatavimo) veikla, kaip tai yra nustatyta Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius, kaip tai yra nustatyta Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje.

      Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra atliekama Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

      Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) atsakomybė ir atliekamų darbų mastas nustatomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartyje ir (ar) šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartyje bei karšto vandens pristatymo buitiniams vartotojams sutartyje.

      Atnaujinta: 2020 06 15

    • 4.

      Kam priklauso šilumos punktai?

      Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. rugsėjo 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo įstatymą, kurio 2 straipsnio 38 dalyje buvo įtvirtinta šilumos punkto sąvoka, pagal kurią šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra pripažįstami neatskiriama namo dalimi bei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.

      Tačiau ši nuostata automatiškai neperleido šilumos tiekėjų ar trečiųjų asmenų šilumos punktų nuosavybės teisių daugiabučio namo gyventojams, todėl šilumos punkto nuosavybės klausimas turėtų būti nagrinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai.

      Atnaujinta: 2020 06 15

    • 5.

      Kas turi apmokėti už šilumos punkto remonto darbus?

      Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą šilumos punkto sąvoką, šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra pripažįstami neatskiriama namo dalimi bei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, tačiau ši nuostata automatiškai neperleido šilumos tiekėjų ar trečiųjų asmenų šilumos punktų nuosavybės teisių daugiabučio namo gyventojams.

      Įvertinus tai, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį draudžiama į šilumos kainą įtraukti sąnaudas, susijusias su šilumos punktų amortizacija ir eksploatacija ir tai, kad dabar galiojanti šilumos kaina, nei priežiūros tarifas šilumos tiekėjui, t. y. esamam punkto savininkui, nepadengia jokių sąnaudų, susijusių su šilumos punktų amortizacija ar kapitaliniu remontu, darytina išvada, kad minėta tvarka suponuoja pareigą esamiems turto naudotojams naudotis turtu taip, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta jo būklė bei sumažinta vertė.

      Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas  energetikos ministro įsakymu, nustato, kad už pastatų, daugiabučių namų šilumos punkto, nepriklausomai nuo jo nuosavybės teisės, šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius priežiūros (eksploatavimo) darbus apmoka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendroje dalinėje nuosavybėje, t.y. esant naudojamo turto gedimui, esami jo naudotojai privalo kompensuoti savininko patirtas turto atstatymo iki gedimo buvusios būklės išlaidas ir užtikrinti teisėto turto savininko teisę į jo nuosavybės apsaugą.

      Atnaujinta: 2020 06 15

    • 6.

      Kas turi apmokėti už šilumos punkte sunaudotą elektros energiją?  

      Šilumos ūkio įstatymas nustato, kad  šilumos punktas yra prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis bei šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai). Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose taip pat įrengiami elektros apskaitos prietaisai elektros energijai, vartojamai bendroms namo reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šilumos punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), apskaityti. Šiuos apskaitos prietaisus operatorius įrengia namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje (skydelyje) arba greta jos. Taip pat nustatyta, kad tais atvejais, kai elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms) už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai

      Taigi, už šilumos punkto įrenginių elektros sąnaudas daugiabučio namo bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai jiems  nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingajam plotui.

      Atnaujinta: 2020 06 15

    • 7.

      Kaip gyventojai jiems nuosavybės teise nepriklausantį šilumos punktą gali perimti savo nuosavybėn?

      Šilumos ūkio įstatymo 24 straipsnio nuostatos nustato galimybę šilumos punkto įrenginių bendrosios nuosavybės teise nevaldantiems daugiabučio namo butų ir patalpų savininkams įsigyti šiuos įrenginius Civilinio kodekso nustatyta daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai tvarka, finansinės nuomos (lizingo) sutarties pagrindu ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

      Daugiabučio namo butų savininkų sprendimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės priimami vadovaujantis Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų butų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis ir šiuos įstatymus įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

      Atnaujinta: 2020 06 15

    • 8.

      Ar galimas daugiabučio namo patalpų šilumos įrenginių atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nustatyta tvarka remontuojant pastatą.

      Šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų pareigos, pertvarkant šilumos įrenginius, detalizuojamos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis.

      Savivaldybė, vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, išduoda statybą leidžiančius dokumentus.

      Šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungtais nuo statybos užbaigimo dokumento išdavimo, kurio kopija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikiama atsakingam už šilumos ūkį asmeniui ar prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui.

      Atkreiptinas dėmesys, kad Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį.

      Atnaujinta: 2020 06 15

    • 9.

      Ar gali daugiabučio namo buto savininkas atjungti savo buto karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo karšto vandens sistemų?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nustatyta tvarka remontuojant pastatą.

      Techninis buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas atjungimas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų vykdomas vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungtais nuo statybos užbaigimo dokumento išdavimo, kurio kopija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikiama atsakingam už šilumos ūkį asmeniui ar prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui.

      Jeigu dėl karšto vandens įrenginių atjungimo gali būti pažeistos kitų patalpų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie pastato šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių, savininkų teisės ar teisėti interesai, būtina įvykdyti kitus teisės aktuose nurodytus reikalavimus.

      Vartotojas karšto vandens įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal teisės aktų reikalavimus savo lėšomis.

      Pastato karšto vandens įrenginiai pripažįstami atjungti nuo statinio statybos užbaigimo dokumento išdavimo ar surašymo.

      Atnaujinta: 2020 06 15

    • 10.

      Pagal ką šilumos vartotojas atsiskato su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą?

      Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą arba, savivaldybės institucijoms nustačius, mokesčio už šilumą pranešimas, kuris išrašomas buitiniams šilumos vartotojams. Buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime) turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam buvo apskaičiuoti mokėjimai.

      Atnaujinta: 2020 06 15

    • 11.

      Kodėl reikia mokėti už šilumą bendrosioms reikmėms?

      Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Ši Civilinio kodekso nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 ir 3 punktuose, kuriuose nurodyta, kad bendrojo naudojimo objektais laikomi: pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams, bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

      Daugiabučio namo patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik namo bendro naudojimo patalpos, bet, taip pat ir kiti bendrojo naudojimo objektai, įskaitant ir pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas.

      Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje, konkretizuojant Civilinio kodekso 4.76 straipsnyje nustatytas pareigas, nurodoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

      Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šilumos ūkio įstatymo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį.

      Atnaujinta: 2020 06 15

    • 12.

      Kaip šilumos vartotojai gali pasirinkti šilumos sunaudotos bendroms reikmėms paskirstymo metodą?

      Šilumos sunaudotos bendroms reikmėms paskirstymo metodų klausimas pagal kompetenciją priskirtinas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai.

      Šilumos paskirstymas daugiabučiuose namuose yra vykdomas pagal šilumos paskirstymo metodus. Name taikomas šilumos paskirstymo metodas turi atitikti namo šildymo sistemos ypatumus. Daugiabučio namo gyventojai šilumos paskirstymo metodą gali pasirinkti Civilinio kodekso nustatyta tvarka iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos rekomenduojamų metodų arba parengti ir, suderinę su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, taikyti individualų šilumos paskirstymo metodą.

      - Jei daugiabučio namo gyventojai pasirenka vieną iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų, apie savo sprendimą privalo informuoti šilumos tiekėją.

      - Jei daugiabučio namo gyventojai nori taikyti vieną iš šilumos vartotojų parengtų ir su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderintų metodų, privalo su prašymu leisti taikyti metodą kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą bei pateikti duomenis, įrodančius, jog daugiabučio namo šildymo sistema atitinka metode keliamus reikalavimus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, įvertinusi pateiktus duomenis, priima sprendimą leisti taikyti metodą arba, jeigu namo šildymo sistema neatitinka metode išdėstytų reikalavimų, neleisti.

      - Jei šilumos vartotojams netinka nei vienas iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos minėtų metodų, jie turi teisę parengti savo namo šildymo sistemos ypatumus atitinkantį metodą ir teikti jį derinti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai. Jeigu metodas atitinka Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių reikalavimus, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba šį metodą tvirtina nutarimu.

      Visais atvejais apie pasirinkimą taikyti šilumos paskirstymo metodą vartotojai privalo informuoti šilumos tiekėją.

      Atnaujinta: 2020 06 15

    • 13.

      Kas turi įrengti ir prižiūrėti butuose atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus?

      Tai priklauso nuo to, koks apsirūpinimo karštu vandeniu būdas pasirenkamas: (I) kai centralizuotai paruoštas karštas vanduo, kaip kompleksinis produktas perkamas iš karšto vandens tiekėjo, t. y  šilumos tiekėjo; (II) kai atskirai atsiskaitoma su šilumos tiekėju už karšto vandens paruošimą, o su geriamojo vandens tiekėju – už patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui paruošti; (III) kai karštas vanduo ruošiamas individualiai bute, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) – šiuo atveju mokama už patiektą geriamąjį vandenį ir jo paruošiamą pagal kitos rūšies energijos suvartojimą.

      Taigi jei gyventojas centralizuotai paruoštą karštą vandenį tiesiogiai perka iš tiekėjo (I), karšto vandens apskaitos prietaisus įrengia prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas; jeigu karštu vandeniu apsirūpinama be karšto vandens tiekėjo, t. y. geriamasis vanduo perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo, o šiluma jam paruošti iš šilumos tiekėjo, karšto vandens skaitiklius įrengia prižiūri ir metrologinę patikrą organizuoja daugiabučio namo vartotojams teisėtai atstovaujantis asmuo (valdytojas ar kt.).

      Atnaujinta: 2020 06 15

    • 14.

      Kodėl šilumos vartotojams reikia mokėti už cirkuliaciją („gyvatuką“)?

      Daugiabučio namo gyventojai šilumos vartotojai moka už šilumos cirkuliaciją dar vadinamą „gyvatuku“, nes jiems suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, t. y. karštas vanduo cirkuliuoja daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, kad bet kada atsukus karšto vandens čiaupą iš karto bėgtų karštas, o ne šaltas vanduo. Cirkuliuodamas karštas vanduo išspinduliuoja dalį šilumos, todėl jis nuolat turi būti pašildomas iki reikiamos temperatūros, t. y. turi būti palaikoma karšto vandens temperatūra. Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre, be karšto vandens vamzdynų, prijungti ir vonių patalpose esantys rankšluosčių džiovintuvai („gyvatukai“), kuriais cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda šilumos dalį, reikalingą vonios patalpų sanitarinėms sąlygoms užtikrinti.

      Atnaujinta: 2020 06 15

    • 15.

      Koks karšto vandens skaitiklis gali būti naudojamas atsikaitymui su karšto vandens tiekėju?

      Kai vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka pasirenka karšto vandens tiekimo būdą su karšto vandens tiekėju ir karšto vandens tiekimo–vartojimo ribą bute, jame įrengiami karšto vandens skaitikliai. Karšto vandens skaitiklius įrengia karšto vandens tiekėjas.

      Karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, jei tokių skaitiklių įrengimas yra ekonomiškai pagrįstas ir nedidina karšto vandens kainos vartotojams.

      Apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys. Keičiant vartotojui priklausantį karšto vandens skaitiklį su pasibaigusia metrologine patikra, nuimtasis skaitiklis grąžinamas vartotojui.

      Karšto vandens tiekėjui priklausančių, bet buto ir kitų patalpų savininko patalpose įrengtų karšto vandens skaitiklių apsaugą užtikrina šių patalpų savininkas. Sugadinimo, plombų pažeidimo, netinkamos priežiūros ir (ar) neteisėto karšto vandens vartojimo atveju karšto vandens skaitiklių įsigijimo ar remonto ir įrengimo išlaidas pagal karšto vandens tiekėjo pateiktą sąskaitą apmoka kaltoji šalis Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

      Karšto vandens apskaitai naudojami skaitikliai turi būti įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą ir atitikti Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 4-699, reikalavimus. Visi skaitikliai turi būti patikrinti ir turėti akredituotų matavimo priemonių patikros laboratorijų žymas, įspaudus arba plombas.

      Draudžiama naudotis karšto vandens skaitiklio rodmenimis, kai:

      - karšto vandens skaitiklis ar karšto vandens apskaitos schemos elementas sugadinti taip, kad sugadinimas matomas (pažeistas skaitiklio stiklas, korpusas, varžos termometrai, termoporų jungtys ir pan.; pažeistos ar nutrauktos plombos nuo apskaitos prietaiso, apskaitos schemos elemento ar kitų su apskaita susijusių plombuojamųjų vietų; siekiant sumažinti skaitiklio rodmenis naudojamos mechaninės priemonės skaitiklio sparnuotei stabdyti; pakeista apskaitos prietaiso prijungimo schema ir kita);

      - siekiant sumažinti apskaitomo karšto vandens kiekį arba karšto vandens skaitiklio rodmenis, suklastotos karšto vandens skaitiklio ar karšto vandens apskaitos schemos elementų gamyklinės ir (arba) karšto vandens tiekėjo uždėtos plombos;

      - paveikiamas karšto vandens skaitiklis ar karšto vandens apskaitos schemos elementai ir to per patikrinimą negalima pamatyti (išorinio magnetinio lauko poveikis; specialiaisiais prietaisais apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi; apskaitos prietaisų imtuvai prijungti prieš apskaitą arba be jos ir kita);

      - karšto vandens tiekėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytas naudojimo iki eilinės patikros laikas, vadovaujantis Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523, pagal kurį karšto vandens skaitikliai butuose ir individualiuose namuose turi būti tikrinami kas 6 metus, jeigu karšto vandens skaitiklių sąlyginis skersmuo 150 mm ir daugiau tikrinami turi būti kas 4 metus, o kiti karšto vandens skaitikliai tikrinami kas 2 metus;

      - karšto vandens skaitiklis veikia už gamintojo nustatytų maksimalių ar minimalių matavimo ribų arba pažeidžiamos gamintojo nustatytos jų eksploatavimo sąlygos.

       

      Atnaujinta: 2020 06 15

    • 16.

      Ar privaloma leisti karšto vandens tiekėjui pakeisti esamą karšto vandens apskaitos prietaisą nauju, priklausančiu karšto vandens tiekėjui; jei taip, kokios yra pasekmės neleidus to padaryti?

      Vartotojai daugiabučiuose namuose gali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Karšto vandens tiekėjo pareiga daugiabučio namo butuose įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus, juos prižiūrėti ir atlikti jų patikrą įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1, 2 dalyje bei 16 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, jog karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, kuri leidžia karšto vandens tiekėjui tiesiogiai gauti tikslius duomenis apie kiekviename gyvenamojo namo bute ir (ar) kitoje patalpoje suvartotą karšto vandens kiekį, apskaitytą karšto vandens apskaitos prietaisu. Tai leidžia išvengti situacijų, kai gyventojams netiksliai deklaruojant karšto vandens kiekį, visas daugiabučiame name suvartotas karšto vandens kiekis nesutampa su gyventojų deklaruotu ir/arba pagal normatyvus priskirtu karšto vandens kiekiu.

      Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, jeigu butų (patalpų) savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, įgaliotą atstovą pagal pateiktą raštišką prašymą, šis atsisakymas įforminamas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir toliau tokių butų (patalpų) savininkams priskirtinas apmokėti karšto vandens kiekis nustatomas pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką, patvirtintą (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos) Komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26.

      Atnaujinta: 2020 06 15

    • 17.

      Kokios yra legioneliozės prevencijos priemonės?

      Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose „Legionella ir legioneliozių prevencija“ (angl. Legionella and the Prevention of Legionellosis) nurodyta, kad vandens temperatūra yra esminis veiksnys, lemiantis vandens tiekimo sistemų kolonizavimą Legionella bakterijomis bei susirgimų legionelioze riziką.

      Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai patvirtinimo“ (toliau – HN 24:2017), 40.2 papunktyje nurodyta, kad karšto vandens temperatūra vartotojų čiaupuose turi būti ne žemesnė kaip 50 oC (išmatavus temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo), sudarant technines prielaidas vandens tiekimo sistemoje vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti, kad vartotojų čiaupuose ji būtų ne žemesnė kaip 65 oC. Karšto vandens sistemų įrengimą reglamentuojančiame Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 256.5 papunktyje taip pat nurodyta, kad temperatūra karšto vandens čiaupe turi būti ne žemesnė nei 50 oC.

      Vadovaujantis Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 „Dėl Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 20 punktu daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas (administratorius). Bendrojo naudojimo objektų valdytojas pats vykdo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos technologinį valdymą ir techninę priežiūrą (eksploatavimą) arba su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktu prižiūrėtoju sudaro daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį. Daugiabučių namų karšto vandens sistemų valstybinę kontrolę ir priežiūrą vykdo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

      Teisės aktuose nėra nustatytų reikalavimų vykdyti karšto vandens profilaktinę terminę dezinfekciją prasidėjus daugiabučių namų šildymo sezonui. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose ir Europos Legionella infekcijų darbo grupės techninėse rekomendacijose nurodoma, kad profilaktiniai temperatūros pakėlimai nėra tinkama legioneliozės prevencijos priemonė, nes yra trumpalaikė. Be to, netinkamai atlikta terminė vandens dezinfekcija gali iššaukti priešingą efektą, t. y. pramušus vamzdynų bioplėvelę į karšto vandens sistemą gali patekti dar daugiau legionelių. Pagrindine prevencijos priemone yra laikomas nuolatinis karšto vandens temperatūros režimo palaikymas.

      Pagal teisės aktais NVSC suteiktus įgaliojimus kaip vykdoma legioneliozės prevencija daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose specialistai aiškinasi tik atlikdami legioneliozės židinių epidemiologinę diagnostiką. Užregistravus susirgimą legionelioze, NVSC specialistai, vadovaudamiesi Užkrečiamosios ligos židinio ir protrūkio epidemiologinės diagnostikos ir kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-1159 ,,Dėl Užkrečiamosios ligos židinio ir protrūkio epidemiologinės diagnostikos ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, atlieka kiekvieno legionierių ligos atvejo epidemiologinę diagnostiką, taip pat legioneliozės atsiradimo ir paplitimo priežasčių ir sąlygų nustatymą ir įvertinimą. Epidemiologinės diagnostikos metu matuojama tiekiamo vandens temperatūra ir imami vandens mėginiai bet kokio objekto legioneliozės židinyje. Įvertinami tyrimo rezultatai ir informacija apie jų rezultatus teikiama pastatą administruojančiai įmonei bei šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui. Nustatę vandens taršą legionelių bakterijomis, NVSC specialistai teikia informaciją gyventojams ir kitoms suinteresuotoms institucijoms (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, savivaldybei ir kt.), karšto vandens tiekėjams nurodo infekcijos kontrolės priemones, kontroliuoja jų vykdymą, vertina rezultatus.

      Legioneliozės epidemiologinė diagnostika atliekama atsižvelgiant ir į legionierių ligos atvejo, klasterio (židinio), protrūkio epidemiologinės diagnostikos ir valdymo rekomendacijas (http://www.ulac.lt/uploads/downloads/legionieri%C5%B3%20ligos%20rekomendacijos%202018.pdf),kurios buvo rengtos lygiagrečiai su NVSC rekomendacijomis legioneliozės profilaktikos plano rengimui, kaip buvo numatyta Jums adresuotame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. (10.2.3.4-40)10-10185 „Dėl informacijos apie legioneliozės prevenciją, epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę“.

      NVSC pagal kompetenciją dalyvauja statinių statybos procese. Vadovaudamasis Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, ir tikrindamas statybų projektus, vykdo HN 24:2017 reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą dėl saugaus geriamojo vandens tiekimo ir karšto vandens reglamentuojamos temperatūros užtikrinimo techninių priemonių, o statybų užbaigimo metu įvertina minėtų priemonių įgyvendinimą ir necentralizuotai tiekiamo geriamojo vandens atitiktį HN 24:2017 reikalavimams.

      Atnaujinta: 2020 06 15

    • 18.

      Kas vykdo daugiabučio namo priežiūrą (administravimą)?

      Vadovaujantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais bendrojo naudojimo objektų administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

      Administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.

      Atnaujinta: 2020 06 15