Sektoriaus veikla

Šalies centralizuoto šilumos tiekimo sistema yra neatskiriama sudedamoji bendro energetikos sektoriaus dalis, technologiniais ir energijos srautų ryšiais glaudžiai susijusi su elektros energetikos sistema, kuro tiekimo ir kitomis sistemomis.
 
Šilumos ūkio srities dalyviai:
  • Šilumos gamintojai;
  • Šilumos ir karšto vandens tiekėjai;
  • Šilumos ir karšto vandens vartotojai.
 
Centralizuotą šilumos tiekimo sistemą sudaro:
  • Šilumos šaltinis, kuriame gaminama šiluma;
  • Šilumos tiekimo tinklai, kuriais šilumnešis (termofikacinis vanduo, karštas vanduo arba garas) iš šilumos šaltinio tiekia šilumą vartotojams;
  • Šilumos punktai, įrengiami vartotojų pastatuose;
  • Pastatuose esančios šildymo ir karšto vandens sistemos.

Šilumos gamyba grindžiama šilumos gamintojų konkurencija. Siekiant užtikrinti konkurenciją tarp šilumos gamintojų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tvirtina Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvadą, privalomą visiems asmenims, kurie verčiasi energetikos veikla šilumos energijos sektoriuje, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų.


Nepriklausomas šilumos gamintojas – asmuo, gaminantis šilumą ir (ar) karštą vandenį ir parduodantis juos šilumos tiekėjui pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutartį.


Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams. Šilumos tiekėjas tiekia šilumą vartotojams pagal pirkimo–pardavimo sutartis, valdo  ir eksploatuoja šilumos  perdavimo tinklą. Šilumos tiekėjas užtikrina patikimą, saugų ir mažiausiomis sąnaudomis pagrįstą šilumos tiekimą iki pastato įvado. Savivaldybė, remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti. Šilumos tiekėjas privalo turėti šilumos tiekimo licenciją. Licencijų išdavimo tvarką ir taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Licencijas šilumos tiekėjui, tiekiančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, atsižvelgdama į savivaldybės institucijos rekomendacijas, išduoda, jų galiojimą sustabdo, panaikina ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Licencijas mažiau šilumos tiekiančiam tiekėjui išduoda, sustabdo, panaikina ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja savivaldybės institucija.


Karšto vandens tiekimas – centralizuotai paruošto karšto vandens pristatymas ir pardavimas karšto vandens vartotojams. Karšto vandens tiekėjai tiekia karštą vandenį vartotojams pagal pirkimo–pardavimo sutartis. Karšto vandens ruošimo ir tiekimo veikla veikia konkurencijos sąlygomis, todėl vartotojai patys gali pasirinkti karšto vandens tiekėją ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.

Šiuo metu yra trys galimi apsirūpinimo karštu vandeniu būdai:

  • Centralizuotai paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo;
  • Šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo;
  • Individualus karšto vandens ruošimas, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros.

Karšto vandens ruošimas ir tiekimas grindžiami konkurencija vartotojams pasirenkant karšto vandens tiekėją ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir savivaldybių institucijos numato priemones konkurencijai karšto vandens ūkyje skatinti ir užtikrina jų įgyvendinimą.


Šilumos ir karšto vandens vartojimas

Šilumos vartotojas (vartotojas) – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.

Buitinis šilumos vartotojas – fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms.

Šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo–vartojimo ribos. Sutartys su vartotoju turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vartojimo sutarčių sudarymą, nuostatas. Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai informuoja vartotojus apie teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainas, prijungimo prie sistemų kainas bei sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus.


Pagrindiniai 2017 metų šilumos gamybos ir vartojimo rodikliai 

Bendroji įrengtoji šilumos gamybos įrenginių galia centralizuoto šilumos tiekimo sistemose sudaro beveik 8700 MW, nors maksimalus centralizuoto šilumos tiekimo sistemų galios poreikis 2017 metais buvo 3082 MW. 2017 metų pabaigoje šilumos tiekimo įmonių ir nepriklausomų šilumos gamintojų naudojamų biokuro įrenginių su kondensaciniais ekonomaizeriais bendroji šiluminė galia sudarė beveik 1600 MW.

2017 metais iš viso buvo pagaminta ir į tinklus patiekta daugiau negu 9 TWh šilumos energijos. Prognozuojama, kad plečiantis centralizuoto šilumos tiekimo vartotojų kiekiui ir sparčiai investuojant į efektyvesnį energijos vartojimą, 2020 metais centralizuoto šilumos tiekimo sistemomis bus patiekta 8,9 TWh šilumos energijos, 2030 metais – 8,5 TWh šilumos energijos, o 2050 metais – 8,0 TWh šilumos energijos.

Visuose Lietuvos miestuose veikia gerai išvystytos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, iš jų šiluma šalyje aprūpinama apie 53 proc., o miestuose – apie 76 proc. visų pastatų. Pagrindiniai centralizuoto šilumos tiekimo paslaugų vartotojai yra gyventojai, gyvenantys daugiabučiuose namuose. 2017 metais iš 27 775 centralizuoto šilumos tiekimo sistemų aprūpinamų pastatų 18 177  (apie 700 tūkst. butų) sudarė daugiabučiai namai, kuriems parduodamos šilumos kiekis siekė apie 73 proc. viso parduodamo šilumos kiekio. Likę vartotojai yra biudžetinės įstaigos (13,2 proc.) ir verslo organizacijos (13,8 proc.).

Daugiau ir detalesni rodikliai ir jų aprašymas yra pateikiami Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos internetinėje svetainėje.

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-09-19