Šilumos ūkis

Pertvarka

  • Esminė Lietuvos šilumo ūkio pertvarka prasidėjo 1997 metais.
  • Šilumos ūkis buvo atskirtas nuo akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ ir padalintas į savarankiškas įmones bei perduotas savivaldybėms.
  • Pasikeitė ir šilumos ūkio valdymas bei reguliavimas. Savivaldybės, perėmusios valstybei priklaususias šilumos tiekimo bendrovių akcijas, įgavo teisę savarankiškai valdyti šias bendroves.
  • Kartu savivaldybės perėmė ir atsakomybę už bendrovių veiklos rezultatus.

Skaičiai:

  • Metinė Lietuvos šilumos energijos gamyba siekia apie 9,400 GWh;
  • Instaliuota šilumos energijos šaltinių šiluminė galia sudaro apie 9,920 MW;
  • Bendras vartotojų skaičius sudaro daugiau kaip 620 tūkstančių.
  • Lietuvos miestuose per centralizuotas šilumos tiekimo sistemas šildoma apie 72% gyvenamųjų namų ploto.

Dabartis

Lietuvoje vyrauja centralizuotas šilumos tiekimas. Tiekiant šilumą centralizuotai, šiuo metu susiduriama su įvairiomis ekonominėmis, techninėmis, socialinėmis problemomis.

Tikslas

Energetikos ministerijos tikslas – parengti strategines šilumos ūkio plėtros kryptis ir koordinuoti procesą taip, kad būtų plėtojamas patikimas, kokybiškas, mažiausių sąnaudų reikalaujantis šilumos gamybos ir tiekimo būdas.

Kaip to pasiekti?

Siekiant sumažinti gyventojų išlaidas būsto šildymui, būtina mažinti Lietuvos energetinę priklausomybę nuo importuojamo kuro t. y. gamtinių dujų. Tam reikia šilumos gamybos šaltinius pritaikyti tam, kad būtų galima deginti vietinį kurą. 

Skatinama šilumos gamyba iš biokuro, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, atliekų deginimo, taip pat iš geoterminės energijos.

Šilumos ūkio reglamentavimas

Pagrindinius šilumos sektoriaus veiklos principus nustato Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kuris reglamentuoja bendrą energetikos veiklą, energetikos plėtojimo ir valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą.

Įstatyme numatyti pagrindiniai valstybės energetikos veiklos reguliavimo tikslai:

  • Energijos tiekimo saugumas;
  • Vartojimo efektyvumas;
  • Neigiamo poveikio aplinkai mažinimas;
  • Konkurencijos bei vietinių išteklių naudojimo skatinimas.

Šilumos ūkį reglamentuojantys teisės aktai

Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę.

Šilumos ūkio valdymas

Šilumos tiekimas

Šilumą vartojančių įrenginių priežiūra

Europos Sąjungos teisės aktai

Kiti dokumentai

Mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą vartotojams:

  • šilumos sektoriaus reguliuojamų subjektų veiklos efektyvumo vertinimo tvarkos tobulinimas;
  • griežtesnio centralizuoto šilumos gamintojų teisinio reguliavimo nustatymas, skatinant racionalias investicijas ir užtikrinant investicijų grąžą bei įmonių finansinius srautus;
  • suderintų investicijų vykdymo tvarkos įtvirtinimas, nustatant priemones investicijų įvykdymo užtikrinimui.

Šilumos ūkyje skatinti tiek kuro rūšių, tiek šilumos gamybos būdų konkurenciją:

  • specialių planų rengimo tvarkos reglamentavimo tobulinimas, numatant planuojamos naujos šilumos vartotojų teritorijos bei galimus alternatyvius šildymo būdus.

Didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą:

  • ekonomiškai pagrįsto centralizuotų šilumos tinklų plėtimo potencialo realizavimas, prijungiant tik ekonomiškai pagrįstas šilumos vartojimo zonas ar gamybos šaltinius, o zonas, kuriose centrinis šildymas netikslingas, atjungianti nuo tinklo;
  • racionalus šilumos technologinių sąnaudų perdavimo tinkluose mažinimas;
  • patikimo ir kokybiško šilumos perdavimo užtikrinimas, atnaujinant nusidėvėjusius šilumos perdavimo tinklus;
  • bendros šilumos ir elektros gamybos, kur tai ekonomiškai pagrįsta, skatinimas;
  • energetikos sektoriuje taupymo tikslais išmaniosios apskaitos sistemos įdiegimo skatinimas.

Gaminant šilumą, plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir kitus atsinaujinančius energijos išteklius:

  • šilumos gamybai skirtų gamtinių dujų keitimas atsinaujinančiais energijos ištekliais, ypač biokuru, taip didinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį šilumos sektoriaus  kuro balanse;
  • naujų biokuro tiekėjų atsiradimo biokuro rinkoje skatinimas;
  • biokuro prekybos biržos stiprinimas;
  • atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių įrenginių šilumos sektoriuje atnaujinimas ir modernizavimas.
  • ES struktūrinių fondų lėšų skyrimas biokuro katilinių statybai.

Mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai:

  • papildoma atsinaujinančius energijos išteklius ir vietinius išteklius naudojančių šilumos gamybos įrenginių plėtra, atitinkanti iškeltus aplinkotaršos reikalavimus;
  • esamų centralizuotos šilumos tiekimo sistemoje veikiančių šilumos gamybos įrenginių, kurie bus naudojami po 2020 m., taršos lygių mažinimas.

Energetikos ministerija koordinuoja šilumos ūkio plėtros politiką ir rengia strategines kryptis, siekdama plėtoti patikimą, kokybišką, mažiausių sąnaudų šalies mastu reikalaujantį šilumos gamybos ir tiekimo būdą, diegti konkurenciją tarp šilumos gamintojų ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų, teisiškai reglamentuoja šilumos vartotojų, šilumos tiekėjų bei šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų santykius.

Šilumos vartotojai dėl galimai pažeistų šilumos vartotojų teisių ir/ar teisėtų interesų pirmiausia turėtų kreiptis į:

  • Šilumą ar/ir karštą vandenį tiekiančią įmonę,
  • Šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklą vykdančią įmonę.

Jei atitinkamos įmonės atsakymas vartotojų netenkina, nėra pakankamai išsamus, vartotojai turėtų kreiptis į ginčus ne teismine tvarka nagrinėjančias valstybės ir savivaldybės institucijas:  

  • Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos – dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo;
  • Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo;
  • Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo ir kitose nenumatytose valstybinės vartotojų teisių apsaugos srityje;
  • Savivaldybės vykdomoji institucija – dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl administracinę priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimų bei šios priežiūros atlikimo tvarkos. Vartotojas taip pat turi teisę kreiptis į vietos savivaldos instituciją.

Vartotojų ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

Energetikos ministerija paskirta atsakinga už potencialiai pavojingų įrenginių – garo ir vandens šildymo katilų ir jų įrangos, slėginių garotiekių ir karšto vandens vamzdynų bei jų įrangos – priežiūros organizavimą.

  • 2010 m. spalį energetikos ministras sudarė Komisiją išvadoms dėl įgaliojimų suteikimo tikrinti garo ir vandens šildymo katilų ir jų įrangos, slėginių garotiekių ir karšto vandens vamzdynų bei jų įrangos techninę būklę teikti.
  • Sprendimą dėl įgaliojimų tikrinti įrenginių techninę būklę suteikimo priima Energetikos ministras, gavęs Komisijos protokolą ir įsitikinęs, kad akredituota kontrolės įstaiga atitinka nustatytus reikalavimus.
  • Energetikos ministerija, priėmusi sprendimą suteikti akredituotai kontrolės įstaigai įgaliojimus, per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo išduoda akredituotai kontrolės įstaigai įgaliojimus.
Akredituota kontrolės įstaiga UAB „Tuvlita“  Technikos kontrolės tarnyba Įsakymas Įgaliojimas -
Akredituota kontrolės įstaiga UAB „Inspecta“ Įsakymas Įgaliojimas -
Technikos kontrolės tarnyba UAB „Bureau Veritas Lit“ Įrenginių Kontrolės Tarnyba (PANAIKINTAS) Įsakymas Įgaliojimas Įgaliojimo panaikinimas

Susiję teisės aktai:

Paskutinė atnaujinimo data: 2015-09-02