Nafta

Lietuvos naftos sektoriaus potencialas visiškai tenkina šalies vartotojų naftos produktais poreikius. Didžioji šalyje pagamintų naftos produktų dalis yra tiekiama į kitų šalių rinkas.  Šiuo metu Lietuva turi visas technines galimybes tiek eksportuoti, tiek importuoti naftą ir naftos produktus iš įvairių pasaulio šalių bei šaltinių. Šalyje yra sukauptas reikiamas naftos produktų valstybės atsargų kiekis, kuris sudaro sąlygas  apsisaugoti nuo naftos produktų tiekimo sutrikimų.

Jau daugiau nei du dešimtmečius naftos sektorius dirba rinkos sąlygomis:

  • nėra jokių teisinių apribojimų degalų atgabenimui iš Europos Sąjungos šalių ar jų importui iš trečiųjų šalių;
  • naftos produktų kainos nėra valstybės reguliuojamos (išskyrus suskystintas naftos dujas, tiekiamas į grupinius įrenginius). Valstybė nustato naftos produktams tik akcizo tarifus ir pridėtinės vertės mokestį
  • yra nustatyti vartojamų naftos produktų privalomieji kokybės rodikliai;
  • nėra nustatytos atgabenimo ar importo kvotos.   

Šalies naftos sektoriuje veikia šios pagrindinės bendrovės:

  • AB „ORLEN Lietuva“, 
  • AB „Klaipėdos nafta“,

Yra gerai išvystytas naftos produktų didmeninės ir mažmeninės prekybos tinklas, kurio pagrindiniai dalyviai yra:

  • UAB „Lukoil Lietuva“,  
  • UAB „Statoil Lietuva“,
  • UAB „Neste Lietuva“,
  • UAB „Baltic Petroleum“.   

Pastaraisiais metais šalyje suvartojama apie 2,4 mln. t naftos produktų. Šalies rinkoje dominuoja naftos produktai pagaminti AB „ORLEN Lietuva“ ir tik nedidelė kai  kurių naftos produktų rūšių dalis yra atsivežama iš kitų šalių. 

Detalesni duomenys apie pagrindinių naftos produktų galutinį suvartojimą Lietuvoje 2009-2014 m. pateikiami lentelėje:

Pagrindinės naftos produktų rūšys Sunaudojimas, tūkst. tonų
2009 m. ataskaita 2010 m. ataskaita 2011 m. ataskaita 2012 m. ataskaita 2013 m. ataskaita 2014 m. ataskaita 2015 m. ataskaita
Benzinas 367,7 295,7 258,4 231,4 207,3 201,7 206,1
Dyzelinas 897,7 1004,6 1055,6 1050,9 1074,2 1238,2 1339,9
Gazoliai šildyti 20,4 28,3 28,3 93,3* 83,9 92,5* 82,1*
Mazutas 358,7 286,6 198,5 285,9 163,7 118,6 125,7
Suskystintos naftos dujos 209,7 205,0 197,2 191,6 177,4 170,3 159,8
Žibaliniai reaktyviniai degalai ir aviacinis benzinas 39,8 52,3 58,0 64,0 73,8 86,9 91,1
Naftos bitumas 80,8 94,7 97,2 73,5 87,5 76,9 90,9

*2012 m. geležinkelio transporto sunaudotas dyzelinas (57,9 tūkst. t) įtrauktas į gazolius, skirtus šildymui. Iki 2012 m. geležinkelio transporto sunaudotas dyzelinas būdavo įtraukiamas į dyzeliną, sunaudojamą kelių transporte.

AB „ORLEN Lietuva“ yra naftos perdirbimo įmonė, valdanti vienintelę Baltijos šalyse naftos produktų gamyklą, naftotiekių ir produktotiekio tinklą bei jūrinį naftos terminalą. Bendrovė per savo dukterinę įmonę AB „Ventus – Nafta“ taip pat valdo VENTUS ir ORLEN prekės ženklų degalinių tinklą.

Vienintelis AB „ORLEN Lietuva“ akcininkas yra Rytų ir Centrinės Europos naftos perdirbimo sektoriaus lyderis — Lenkijos naftos koncernas „Polski Koncern Naftowy ORLEN S.A.“.

Naftos perdirbimo produktų gamykloje per metus galima perdirbti apie 10 mln. tonų naftos. AB „ORLEN Lietuva“ yra viena žinomiausių ir itin didelę įtaką Lietuvos ekonomikai turinčių bendrovių. Ji yra didžiausia šalyje mokesčių mokėtoja, didžiausia Lietuvos bendrovė pagal pajamas ir viena didžiausių šalies eksportuotojų.

Bendrovė – svarbiausia benzino ir dyzelino tiekėja Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Savo produkciją bendrovė taip pat eksportuoja į Vakarų Europą ir kitas šalis.

Bendrovė vykdo modernizavimo programą, kuria siekiama didinti veiklos efektyvumą, gerinti produktų kokybę, užtikrinti saugą darbe ir aplinkos išsaugojimą ateities kartoms.

Daugiau informacijos apie AB „ORLEN Lietuva“.

***

AB „Klaipėdos nafta“ turi technines galimybes ne tik perkrauti atgabentus geležinkeliu naftos produktus į tanklaivius, bet ir atgabentus tanklaiviais naftos produktus perkrauti į geležinkelio ar autocisternas.

Terminalo projektinis perkrovimo pajėgumas yra 7,1 mln. tonų naftos ir naftos produktų per metus.
Terminalo teritorijoje sumontuota 30 talpyklų, kurių bendra talpa 404,5 tūkst. kub. m.
Didžioji perkraunama naftos produktų dalis yra naftos produktai, pagaminti AB „ORLEN Lietuva“.

Daugiau informacijos apie AB „Klaipėdos nafta“.

***

Naftos paieškomis bei gavyba užsiima  šios  naftos gavybos įmonės:

  • AB „Geonafta“,
  • UAB ”Manifoldas”,
  • UAB „Minijos nafta“,
  • UAB „Genčių nafta“,
  • UAB „LL Investicijos“.

Naftos produktų valstybės atsargos

Naftos produktų vartojimo apribojimas

Naftos produktų prekyba

Naftos produktų įrenginiai

Naftos produktų kokybė ir aplinkosauga

Europos Sąjungos teisės aktai

Reglamentuojantys valstybės atsargas

Reglamentuojantys kokybę ir aplinkosaugą

Reglamentuojantys energetikos produktų mokesčius

Kiti

Degalai – tai naftos produktai (benzinas, dyzelinas, suskystintos naftos dujos, skirtos automobilių transportui) ir biodegalai arba jų mišiniai, skirti naudoti vidaus degimo varikliuose.

Degalų kaina susideda iš šių pagrindinių elementų :

naftos kainos ir naftos perdirbimo sąnaudų
pridėtinės vertės mokesčio
akcizo
pardavimo kaštų

Naftos kaina yra reguliuojama rinkos ir nusistovi pasaulinės naftos paklausos ir pasiūlos kreivių sankirtoje, t.y. ten kur nusistovi rinka. Naftos rinkos paklausa ir pasiūla paprastai priklauso nuo įvairių veiksnių, kaip, pavyzdžiui, jos išgaunamo kiekio, karinių konfliktų, neramumų nafta turtingose regionuose bei kitų veiksnių.

Valstybė nustato degalams akcizų tarifo dydį. Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme yra nustatytas variklių benzinui  akcizų tarifas  – 434,43 EUR už 1 000 litrų produkto. Atitinkamai gazoliams taikomas 330,17 EUR už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas.

Apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje naftos produktams yra taikomas standartinis 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas.

Visi šie išvardyti elementai ir formuoja degalų kainą, kurią galime išvysti Lietuvos degalinių tinkluose.

Daugiau informacijos: Žalios naftos kainos dinamika

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-06-29