Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas

Panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistemą nustato 2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kurioje numatyta, jog „už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugą galutinė atsakomybė tenka valstybėms narėms“.

Lietuvoje panaudotas branduolinis kuras ir didžioji dalis radioaktyviųjų atliekų susidarė Ignalinos AE. Nedaug radioaktyviųjų atliekų (paskutiniojo dešimtmečio duomenimis, mažiau negu 1 proc. visų radioaktyviųjų atliekų) susidaro pramonės įmonėse, sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigose.

Panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tikslus, uždavinius, vertinimo kriterijus, jų reikšmes, numatomų lėšų poreikį ir atsakingas institucijas nustato Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programa, kurios tikslas – sutvarkyti visas Lietuvoje esančias ir susidarysiančias radioaktyviąsias atliekas ir panaudotą branduolinį kurą, siekiant apsaugoti žmones ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio ir nepalikti nepelnytos naštos ateities kartoms.

Šiam tikslui pasiekti Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programoje suformuluoti keturi uždaviniai:

  • mažinti radioaktyviųjų atliekų kiekius,
  • siekti aukšto lygio branduolinės ir radiacinės saugos bei aplinkos apsaugos tvarkant panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas,
  • užtikrinti panaudoto branduolinio kuro bei ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų ilgalaikę saugą,
  • siekti, kad būtų užtikrintas panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo skaidrumas ir Lietuvos visuomenė būtų objektyviai informuota apie šių atliekų tvarkymą.

Šie uždaviniai įgyvendinami per Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programoje numatytas priemones, kurioms nustatyti vertinimo kriterijai, jų reikšmes, reikalingos lėšos ir už jų įgyvendinimą atsakingos institucijos: valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė, valstybės įmonė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija ir Radiacinės saugos centras.

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programą įgyvendina Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo tarpinstitucinis veiklos planas, kuris kasmet atnaujinamas, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos tvirtinamos radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo metinė veiklos programa ir valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės veiklos strategija.

Radioaktyviosios atliekos tvarkomos smulkiųjų radioaktyviųjų atliekų darytojų (pramonės įmonių, sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigų) lėšomis. Ignalinos atominės elektrinės panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos tvarkomi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo, Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo, ES paramos fondų, valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės ir kitomis gautomis lėšomis. Paliktųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir radionuklidais užterštų objektų tvarkymas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija koordinuoja Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programos įgyvendinimą ir apie jos įgyvendinimo eigą ir rezultatus praėjusiais metais iki einamųjų metų kovo 1 d. informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymu Nr. VIII-1190 Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programa turi būti peržiūrima nerečiau kaip kartą per 7 metus.

 

Galutinis sutvarkymas

Kaip numatyta Tarybos direktyvoje 2011/70/Euratomas, „techniniu požiūriu dėjimas į giluminį atliekyną – šiuo metu saugiausias ir tvariausias galutinis didelio aktyvumo atliekų ir <...> panaudoto branduolinio kuro tvarkymo būdas. Valstybės narės, išsaugodamos atsakomybę už panaudoto branduolinio kuro ir mažo, vidutinio arba didelio aktyvumo lygio atliekų tvarkymo politiką, turėtų, be kita ko, savo nacionalinėje politikoje numatyti dėjimo į atliekynus galimybių planavimą ir vykdymą“, taip pat „valstybės narės turėtų užtikrinti, kad panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui būtų skirtas pakankamas finansavimas“.

Giluminio atliekyno planavimo ir įrengimo Lietuvoje uždaviniai ir etapai nustatyti Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programoje.

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-03-13