Atsinaujinantys energijos ištekliai

Atsinaujinančių išteklių energetikos tikslai ir esama padėtis

Svarbus energetinės politikos ramstis siekiant mažinti priklausomybę nuo importuoto kuro yra darni atsinaujinančių energijos išteklių plėtra.

Pastaraisiais metais atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) srityje užsibrėžti strateginiai tikslai leido sparčiai plėtoti vietinės energijos gamybos pajėgumus ir vystyti atsinaujinančių išteklių energetiką Lietuvoje. Nuo 2007 m. AEI dalis šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime padidėjo 9,16 procentinio punkto.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti AEI energiją, Lietuva AEI dalį bendrame galutiniame šalies energijos suvartojime iki 2020 m. yra įsipareigojusi padidinti iki 23 proc., o AEI dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 proc.

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme Lietuva taip pat yra numačiusi ir sektorinius tikslus – elektros energijos, pagamintos iš AEI, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 20 proc., centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš AEI, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 proc., o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 proc.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento paskelbtais duomenimis, užsibrėžtą 23 proc. tikslą Lietuva pasiekė 2014 m., kai AEI dalis bendrame šalies energijos balanse viršijo penktadalį ir sudarė 23,66 proc.

2015 metais AEI dalis bendrame šalies energijos balanse nuosekliai didėjo ir pasiekė 25,86 proc. (padidėjo 2,2 p.p. lyginant su 2014 m.): elektros sektoriuje – 15,55 proc. (padidėjo 1,85 p.p.), šildymo ir aušinimo sektoriuje – 46,17 proc. (padidėjo 5,54 p.p.) ir 4,56 proc. (padidėjo 0,23 p.p.) transporto sektoriuje.


AEI dalis pagal sektorius, 2012-2015 m.

Šiuo metu (2017 m. kovo 15 d.) Lietuvoje yra instaliuotos 2595 elektrinės, turinčios leidimus gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šių elektrinių bendra suminė įrengtoji galia siekia – 807,405 MW:

•    (2291) saulės elektrinės – 73,09 MW;
•    (154) vėjo elektrinių (parkai) – 506,406 MW;
•    (12) kietosios biomasės elektrinių – 64.95 MW;
•    (39) biodujų elektrinės – 35,05 MW;
•    (99) hidroenergijos elektrinės – 127,909 MW.

 


AEI dalis pagal pagamintą elektros energijos kiekį 2015 m. (Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas)

2015 m. pagamintas elektros energijos kiekis, naudojant AEI, sudarė 1 740,7 GWh. Daugiausia elektros energijos pagaminta vėjo jėgainėse – 48 proc. ir hidroenergijos elektrinėse – 24,6 proc. Biokuro elektrinėse pagamintas elektros energijos kiekis sudarė 23,2 proc., o saulės elektrinėse – 4,2 proc. 

Interaktyvų Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių jėgainių, naudojančių AEI, žemėlapį, kuriame galima atlikti atrankas pagal vietovę, naudojamą AEI rūšį ir (ar) instaliuotąją galią, rasite šiuo adresu: http://www.avei.lt/lt/component/energy/?task=map

Išlaidų kompensavimo tvarka 

Lietuvos Respublikos teisės aktai 

Poįstatyminiai teisės aktai:

AIE gamybos įrenginių montuotojai 

Europos Sąjungos teisės aktai 

ES dokumentai 

  • 2016 m. rugsėjo 14 d. Energetikos ministerija suderino UAB „Šilalės vėjas“ 60 MW galios vėjo elektrinių parko plėtros projektą.
  • 2017 m. gegužės 22 d. Energetikos ministerija suderino UAB ,,LT energija“ 50 MW galios vėjo elektrinių parko ir 330/110/10 kV įtampos Bitėnų transformatorinės pastotės rekonstrukcijos plėtros projektą.
  • 2017 m. gegužės 22 d. Energetikos ministerija suderino UAB ,,Energijos žara“ 60 MW galios vėjo elektrinių parko ir 110 kV įtampos elektros energijos perdavimo linijos Kelmė – Raseiniai rekonstrukcijos bei jos technologinių priklausinių naujos statybos plėtros projektą.

* Valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros projektai derinami, vadovaujantis Valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros projektų rengimo ir derinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 1-23 ,,Dėl Valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros projektų rengimo ir derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose įtvirtinta galimybė kai kurioms Europos Sąjungos valstybėms narėms gauti nemokamus apyvartinius taršos leidimus (ATL) elektros energijos gamybai modernizuoti 2013–2020 m. laikotarpiu.

Pasinaudodama pereinamojo laikotarpio išlyga Lietuvos Respublika tokią paraišką pateikė (paraiškos organizatoriai: Aplinkos ministerija ir Energetikos ministerija) – tai užtikrins elektros energijos gamybos sektoriaus modernizavimą ir leis Lietuvos elektros energijos vartotojams sumažinti elektros energijos kainą apie 10–15 proc. per 2013–2020 m. laikotarpį.

 *Energetikos ministerija ataskaitą parengė vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-559/1-179 „Dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo elektros energijos gamybos įrenginiams pereinamuoju 2013-2020 m. laikotarpiu“ 3.2. punktu.

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-03-23