Projektai elektros sektoriuje

Perdavimo tinklo optimizavimas ir paruošimas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais

Projekto reikšmė
Šiaurės rytų Lietuvos tinklo optimizavimas būtinas siekiant tinkamai paruošti elektros sistemą pereiti dirbti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais. Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje išvystyto Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo svarbiausias tikslas buvo integruoti Ignalinos atominę elektrinę į sistemą. Kol veikė atominė jėgainė, 330/110/35 kV Ignalinos atominės elektrinės transformatorių pastotė buvo sudėtingiausias elektros perdavimo mazgas Lietuvoje, užtikrinęs elektrinėje pagamintos elektros perdavimą visai Lietuvai ir tuo pačiu energija aprūpinęs Ignalinos atominės jėgainės reaktorius. 
 
Projekto tikslas
Projektas skirtas įdiegti optimalų ilgalaikį sprendimą, kuris užtikrintų patikimą tinklo veikimą Šiaurės rytų Lietuvoje, o kartu ir visoje Lietuvoje, taip pat pasiruošti Lietuvos elektros energetikos sistemos desinchronizacijai nuo IPS/UPS sistemos ir sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu.
Projektas metu bus rekonstruota daugiau nei 35 metus veikianti Ignalinos AE TP, dalį jos įrenginių perkeliant į 330/110/35 kV Utenos transformatorių pastotę. Rekonstrukcijos metu Ignalinos AE TP bus atskirtos trys tarpsisteminės linijos. 
 
Darbų kalendorius
Projektą numatoma įgyvendinti iki 2020 m. ketvirto ketvirčio pabaigos.
 
Bendra projekto informacija
Detalūs techniniai sprendimai bus nustatyti parengus techninį projektą.

Projekto santrauka

Iki 2015 m. pabaigos Lietuva įgyvendina strateginį elektros energetikos projektą – tiesia elektros jungtį su Švedija „NordBalt“. Ši jungtis yra būtina sąlyga sukurti bendrą Baltijos valstybių ir Skandinavijos elektros rinką. Būsimasis elektros tiltas Lietuvai sudarys sąlygas pirkti elektros energiją iš hidroresursais turtingų Šiaurės Europos šalių.

„NordBalt“ – tai alternatyvus elektros importo ir eksporto kanalas, padėsiantis išvengti priklausymo nuo vienintelio elektros tiekėjo Rytuose. Strateginį elektros energetikos projektą įgyvendina Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnät“. Jungties „NordBalt“ statybos prasidėjo 2014 metų pavasarį, per pusmetį įgyvendinti beveik du trečdaliai numatytų darbų.

„NordBalt“ projekto tikslas – nutiesti tarpsisteminę elektros jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos elektros energijos perdavimo sistemų. Šio strateginio projekto neatsiejamos dalys yra Klaipėdos transformatorių pastotės rekonstrukcija, baigta 2014 metų pabaigoje, ir 330 kV elektros perdavimo linija Klaipėda–Telšiai, kuri sėkmingai įjungta 2014 metų spalio viduryje. Numatoma „NordBalt“ jungties eksploatacijos pradžia – 2015 gruodis.

Pagrindiniai jungties parametrai:

  • Jungties ilgis – apie 450 km.
  • Aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) povandeninis kabelis. Kabelio ilgis: apie 400 km
  • Aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) požeminis kabelis (Lietuvos pusėje). Kabelio ilgis: 13 km
  • Aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) požeminis kabelis (Švedijos pusėje). Kabelio ilgis: 40 km
  • Jungties galia: 700 MW (ją sudarys aukštos įtampos nuolatinės srovės povandeninis bei požeminis kabeliai bei keitiklių stotys Lietuvoje ir Švedijoje)
  • Jungties įtampa: 300 kV
  • Technologija: VSC
  • Numatoma jungties naudojimo trukmė: 30 metų
  • Preliminari projekto kaina: 1,9 mlrd. litų
  • Prijungimo vieta Lietuvoje: Klaipėdos 330 kV pastotė
  • Prijungimo vieta Švedijoje: Nybro 400 kV pastotė

„NordBalt“ kabelio skersinis pjūvis.

Daugiau informacijos apie „NordBalt“ projektą - čia.

Iki 2015 m. Lietuva siekia įgyvendinti strateginį elektros energetikos projektą – nutiesti elektros jungtį „LitPol Link“ su kaimynine Lenkija. „LitPol Link“ pirmą kartą sujungs Baltijos valstybių ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras.

2014 m. pradžioje Alytaus ir Lazdijų rajonuose prasidės istorinio Lietuvos energetikos projekto statyba. Per šį elektros „greitkelį“ Lietuvos elektros sistema ateityje bus sujungta su Europos elektros sistema. Galinga elektros jungtis su Lenkija atvers mums galimybę sinchroniškai veikti su kitų Vakarų Europos valstybių energetikos sistemomis ir leis plėtoti bendrą Europos elektros rinką.

„LitPol Link“ jungtį stato Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir Lenkijos elektros tinklų operatorius PSE. Įgyvendinant šį strateginį projektą, atliekami jungties techninio projektavimo darbai, o statybos darbai intensyviai bus vykdomi 2014-2015 metais. Planuojama 500 MW galios Lietuvos–Lenkijos jungties eksploatacijos pradžia – 2015 metų pabaiga.

Pagrindiniai jungties duomenys:

  • Aukštos įtampos dvigrandė 400 kV elektros linija nuo Elko iki Alytaus.
  • Elektros oro linijos ilgis: 163 kilometrai. 51 km linijos tęsis Lietuvoje, Alytaus ir Lazdijų rajonuose, 112 km – Lenkijos teritorijoje, per Palenkės ir Varmijos – Mazūrijos vaivadijas.
  • Alytaus pastotėje bus statomas vienas svarbiausių jungties elementų – nuolatinės srovės intarpas. Šis įrenginys reikalingas suderinti skirtingas Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemas.
  • Jungties galia: 500 MW galios elektros perdavimo linija bus eksploatuojama nuo 2015 m. pabaigos, 1000 MW – nuo 2020 m.
  • Numatoma jungties naudojimo trukmė – 50 metų.
  • Preliminari Lietuvos – Lenkijos įgyvendinamo projekto vertė: 1,28 mlrd. litų.

Daugiau informacijos:

Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (Kruonio HAE) gamybos pajėgumų išplėtimas numatytas pastatant penktąjį 225 MW galios hidroagregatą. Šiuo metu Kruonio HAE įrengti keturi hidroagregatai, tačiau pirminis elektrinės projektas numato galimybę pastatyti dar keturis įrenginius. Todėl esama Kruonio HAE infrastruktūra yra visiškai pritaikyta naujam hidroagregatui.

Penktasis Kruonio HAE hidroagregatas bus kur kas efektyvesnis ir lankstesnis nei keturi senieji įrenginiai. Pagal techninę charakteristiką hidroagregatas galės dirbti 110-225 MW galia siurblio režimu bei 55-225 MW galia generatoriaus režimu. Naujojo hidroagregato ciklo naudingo veiksmo koeficientas – 78 proc., t. y. net 4 procentiniais punktais didesnis, nei esamų įrenginių.

Projektą vykdo „Lietuvos energijos gamyba“, AB
Finansavimo šaltiniai: komercinių bankų suteiktos paskolos, ES struktūrinių fondų, eksporto kredito agentūrų, „Lietuvos energijos gamyba“, AB lėšos.
Techniniai rodikliai: Papildoma 225 MW plėtra esamoje elektrinėje (dabar – 900 MW, ateityje būtų – 1125 MW).
Technologija: lankstus kintamo greičio (asinchroninis) hidroagregatas
Galia siurblio režimu: 110-225 MW
Galia generatoriaus režimu: 55-225 MW
Ciklo naudingo veiksmo koeficientas: 78 proc.

Kruonio HAE naujo agregato technologija parinkta pagal būsimas rinkos tendencijas:

  • Atsinaujinančių išteklių plėtra regione. Naujas Kruonio HAE agregatas suteiks galimybę lanksčiai realiu laiku sureguliuoti vėjo jėgainių gamybos disbalansą, kuris išaugs regiono valstybėms didinant atsinaujinančių išteklių dalį elektros gamyboje.
  • „NordBalt“ ir „Litpol Link“ jungčių atsiradimas. Kainų skirtumas aplinkinių šalių rinkose Kruonio HAE tam tikru periodu leis ekonomiškai naudingai panaudoti galias elektros prekybai, t. y. transformuojant naktinę elektros energiją į pikinę elektrą dienos metu.
  • Naujų gamybos pajėgumų plėtra regione. Atsirandant naujiems gamybos pajėgumams prognozuojama didesnė bazinė gamyba ir rezervų poreikis. Didžiąją dalį aktyviosios galios antrinio rezervo užtikrins būtent lankstūs Kruonio HAE įrenginiai.

Investicijos

Planuojama, kad investicijos naujam Kruonio HAE hidroagregatui statyti siektų apie 350-400 mln. Lt arba 1,8 mln. Lt vienam instaliuotam megavatui. Užsienio praktika rodo, kad planuojamos investicijos naujoms hidroakumuliacinėms elektrinėms siekia apie 3,8 mln. Lt vienam megavatui, taigi yra daugiau nei du kartus didesnės.

Kruonio HAE plėtros projektas būtų finansuojamas iš komercinių bankų suteiktų paskolų. Vertinamos galimybės gauti paramą ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei eksporto kredito agentūrų. Dalį lėšų vystomam projektui skirs „Lietuvos energijos gamyba“, AB.

2013 m. projektas buvo įrašytas į Europos Sąjungos (ES) bendro intereso projektų sąrašą, kuris apima regioninės reikšmės energetikos infrastruktūros projektus. 

Darbai

Galima teigti, kad net 75 proc. visų statybos darbų buvo atlikti įrengiant dabartinę Kruonio HAE infrastruktūrą ir pastačius pirmuosius keturis hidroagregatus.

Įgyvendinant naująjį Kruonio HAE plėtros projektą buvo atlikta galimybių studija ir aplinkos vertinimas, taip pat paruoštos techninės specifikacijos.

  • Daugiau informacijos apie KHAE – čia
  • Daugiau informacijos apie KHAE 5-ojo bloko projektą – čia.

Lietuvos elektros sistemos sujungimo su Europos elektros sistema tikslas – savarankiškas Lietuvos elektros energetikos sistemos darbas kontinentinės Europos elektros sistemos dažniu ir taktu.

Sinhronizacija apima šias veiklas:

  • Lietuvos–Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ užbaigimas;
  • Lietuvos–Švedijos elektros jungties „NordBalt“ užbaigimas;
  • Integracija į Europos elektros rinką;

2010 m. sausį Latvijoje, Rygoje vykusiame trijų Baltijos perdavimo sistemų operatorių (PSO) susitikime susitarta dėl bendro šešių ENTSO-E narių - „Litgrid“ (Lietuva), „PSE“ (Lenkija), „Amprion“ (Vokietija), „Transpower“ (Vokietija), „Elering“ (Estija) ir „Augstsprieguma tikls“ (Latvija) - dalyvavimo, atliekant prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų variantų galimybių studiją.

2010 m. rugsėjį Briuselyje įvykusiame TEN-E finansinės paramos komiteto posėdyje pritarta trijų Baltijos šalių integracijos į ES vidaus elektros rinką studijos finansavimui tam skiriant 950 tūkst. EUR. Skirtos paramos gavėjais numatyti „Litgrid“, „Augstsprieguma tikls“ ir „Elering“.

2012 m. balandį Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“, „Augstsprieguma Tikls“, „Elering“ ir Švedijos įmonė „Gothia Power“ AB pasirašė sutartį dėl Baltijos šalių prisijungimo prie Europos elektros tinklų Galimybių studijos parengimo. Studija, kurią planuojama parengti iki 2013 m. pabaigos, bus išnagrinėtos Baltijos valstybių energetikos sistemų sujungimo su kontinentinės Europos tinklais techninės sąlygos ir galimybės.

2012 m. balandį LR Vyriausybė nutarimu įgaliojo „Litgrid“ įgyvendinti Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais (KET) veiksmus.

2012 m. birželį LR Seimas priėmė Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymą. Lietuvos ir Europos elektros sistemų integracija taip pat apima ir „Litgrid“ įgyvendinamus strateginius energetikos projektus: elektros jungtį su Lenkija „LitPol Link“, jungtį su Švedija „NordBalt“ bei Lietuvos elektros sistemos integraciją į kontinentinės Europos tinklus.

2013 m. rudenį atlikta Baltijos elektros perdavimo sistemų operatorių ir Švedijos konsultacijų bendrovės „Gothia PowerAB" Baltijos valstybių integracijos į Europos Sąjungos vidaus elektros energijos rinką iki 2020 m. galimybių studija.

Šiuo metu įgyvendinami tarptautiniai elektros jungčių projektai „LitPol Link“ ir „NordBalt“ pirmą kartą sujungs Lietuvą su Lenkijos ir Švedijos elektros sistemomis bei leis Baltijos valstybių elektros sistemas integruoti į Vakarų Europos elektros infrastruktūrą.  Tarpsistemines jungtis planuojama pradėti eksploatuoti 2015 metų pabaigoje.

2015 m. pavasarį atliekama studija „Didelės galios generuojančio šaltinio integravimo į Baltijos elektros energetikos sistemą dirbant sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais techninių sąlygų ir kaštų identifikavimo tyrimas“. Jos tikslas – išanalizuoti naujos AE darbą Baltijos šalių elektros energetikos sistemoje ir pateikti galimus techninius sprendinius naujos elektrinės prijungimui prie perdavimo tinklo atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius techninius standartus.

Daugiau informacijos:

Kas? Visagine bus statoma nauja 1358 MW galingumo atominė elektrinė (pažangusis verdančio vandens reaktorius ABWR). Naujosios AE projektą įgyvendina Lietuva, Latvija, Estija ir strateginė investuotoja - Japonijos kompanija "Hitachi" ( 2012 m. gegužės 9 d. Vyriausybės patvirtino koncesijos sutarties projektą).

Referendumas ir jo rezultatai

2012 m. spalio 14 d. kartu su Seimo rinkimais vyko patariamasis (konsultacinis) referendumas dėl Visagino atominės elektrinės statybos.  Referendume dalyvavo 52,5 2% visų rinkėjų, tad oficialiai jis laikomas įvykusiu. 34,07 % dalyvavusių pasisakė už atominės elektrinės statybas, 62,70 % - prieš. Referendumu sprendimas nepriimtas.

Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija bus tikslinama

Atsižvelgiant į 2012 m. spalio 14 d. konsultacinio referendumo dėl atominės elektrinės statybos rezultatus ir Seimo rezoliuciją dėl šių rezultatų įgyvendinimo, taip pat Vyriausybės programą sausio 17 d. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pasirašė potvarkį, kuriuo sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl ekonomiškai optimalaus ir vartotojams palankiausio apsirūpinimo elektros energija ir kitais energijos ištekliais parengti ir pagal juos Nacionalinei energetinės nepriklausomybės strategijai patikslinti. Darbo grupės išvadas galite rasti čia.

Galima projekto nauda

Nuo 2016 m. Baltijos šalyse prognozuojamas elektros trūkumas. Jai pagaminti reikės mažiausiai 1,3 GW papildomų gamybos pajėgumų. Visagino AE padidins šalies energetinį saugumą, sumažins priklausomybę nuo elektros importo iš vienos šalies (vieno tiekėjo) bei užtikrins savą bazinę (t.y. stabiliai, ilgą laiką ir už konkurencingą kainą gaminamą) elektros energiją.

Be to, vykdant Visagino AE projektą bus pritraukta užsienio investicijų, sukurta daug naujų darbo vietų, statybos laikotarpiu atsiras daug naujų galimybių vietos verslui.

Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas – tai naujos atominės elektrinės statybos ir su ja susijusios infrastruktūros projektas. Jį įgyvendinus sustabdytus Ignalinos AE reaktorius pakeis moderni, saugi ir aplinkos neteršianti elektros energijos gamybos atominėje elektrinėje technologija.

Pagal LR įstatymą Lietuva Visagino AE projekte turės ne mažiau kaip 34 proc. akcijų. Kita dalis bus pasidalinta kitų projekto dalyvių. Visagino AE projektas vystomas pagal ‚Mankala“ modelį. Pagal šį modelį Visagino AE investuotojai gauna pagamintos elektros energijos už savikainą proporcingai turimam akcijų skaičiui. Strateginiu investuotoju pasirinkus.

Elektros poreikis 

Elektrinės, kurios gamina energiją ilgą laiką esant pastoviai apkrovai (t.y. sudaro didžiąją paros apkrovimo dalį) yra vadinamos „baziniais“ energijos gamybos pajėgumais. Jie reikalingi tam, kad visa energetikos sistema veiktų stabiliai ir būtų užtikrinama ekonomiška energijos gamyba.  

Lietuvoje pasirinkimas tokiai „bazinei“ energijos gamybai nėra platus – tai dujinės kombinuoto ciklo elektrinės, anglis deginančios arba atominės elektrinės. Anglimi kūrenamos elektrinės yra ypatingai aplinką teršiančios, todėl dėl didelės CO2 taršos leidimų kainos yra ekonomiškai nepatrauklios. Pvz., 1000 MW anglimi kūrenamai elektrinei per metus reiktų 2,7- 3 milijonų tonų anglies. 

Dujas deginančios elektrinės „atsineša“ priklausomybę ne tik nuo svyruojančios ir nuolat augančios dujų kainos, bet ir priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Mat kuras, jei transportuojama vamzdynais, atkeliauja iš vienos šalies. Kaip rodo tarptautinė patirtis, norint patikimai apsirūpinti energija, reikia siekti naudojamų energijos išteklių, jų tiekimo bei technologijų įvairovės. 

Branduolinio kuro importas

Branduolinė energetika, suteikia galimybę kurą importuoti iš įvairių šalių (uraną tiekia daugiau nei 15 valstybių) ir jo atsargų yra daug, užtikrina stabilias energijos gamybos kainas, o branduolinis kuras, patikimumo požiūriu, yra laikomas vietiniu, nes jo reikia mažai (metams tik 20-30 tonų branduolinio kuro 1000 MW elektrinei) bei jo tiekimas nekelia didelių problemų. Ypatingai svarbu ir tai, kad branduolinėse jėgainėse elektros energija gaminama neteršiant atmosferos CO2 išmetimais.

Branduolinės energetikos privalumai:

  • Užtikrina energetinį saugumą;
  • Konkurencinga elektros energijos gamybos kaina;
  • Mažesni anglies dvideginio išmetimai;
  • Investicija į aukštąsias (branduolines) technologijas;
  • Kuriamos naujos darbo vietos;
  • Galimybė racionaliai panaudoti esamą infrastruktūrą.

Daugiau informacijos:

455 megavatų galios Lietuvos elektrinės kombinuoto ciklo bloko (KCB) statybos pabaiga patvirtinta 2012 m. spalį.

2012 m. vasario 24 d. buvo pirmą kartą atliktas Lietuvos elektrinėje baigiamo statyti kombinuoto ciklo bloko paleidimo bandymas – „užkurta“ dujų turbina. Paleidimo metu veikė visi pagrindiniai bloko įrenginiai – dujų ir garo turbinos bei generatorius. Vasario 29 d. jo įrenginiai buvo įjungti apie keturis mėnesius truksiantiems bandymams. Keturis mėnesius truksiančių bandymų metu bus pagaminta apie 400 mln. kWh elektros energijos arba 5 proc. šalies elektros poreikio.

Sutartis su Ispanijos koncernu „Iberdrola Ingenieria y Construccion, S.A.U.“ dėl bloko statybos buvo pasirašyta 2009 m. balandžio pabaigoje.

KCB statyba kainavo 1,3 mlrd. litų. Projekto finansavimui 168,2 mln. eurų dotaciją skyrė Tarptautinis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo paramos fondas, 71 mln. eurų paskolą suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), taip pat komerciniai bankai. Dalį lėšų projektui skyrė ir AB „Lietuvos energija“.

Nauda

Naujasis blokas pakeitė 7-ajame dešimtmetyje statytus Lietuvos elektrinės 3 ir 4 blokus, padidino Lietuvos elektrinės elektros gamybos pajėgumą, patikimumą ir efektyvumą bei sumažino elektros gamybos savikainą.

Pažanga

KC technologija Europos energetikos ūkyje yra plačiai naudojama. Griežti ES išmetamųjų teršalų standartai davė daug naudos, didinant kuro naudojimo efektyvumą elektros energijos gamybos srityje. Daug pašalintų senų nuostolingų ir perteklinių įrenginių buvo pakeisti būtent KC kurą taupančia technologija (jos efektyvumas sudaro 50–60 proc.). Tuo tarpu naudojant įprastą technologiją, elektros energija paverčiama tik 25-40 proc. suvartojamo kuro. Kombinuoto ciklo dujų turbinos yra vienas iš šiuo metu turimų efektyviausių įrenginių, palyginti su senais šiluminiais kietojo kuro blokais. Dėl didelio šiluminio efektyvumo šie įrenginiai, nenaudodami papildomo kuro, pasiekia didesnę nei įprasta galią, todėl sumažėja išmetamų teršalų kiekis, tenkantis vienai elektros energijos kilovatvalandei pagaminti, gerokai išauga įrenginio darbo našumas.

Elektrėnų projektas yra jau antrasis Baltijos šalyse, kuriame naudojama „General Electric“ tiekiama „9FB“ dujų turbinų technologija. Ši dujų turbina yra viena pažangiausių dujų turbinų pasaulyje. Panašus įrenginys sumontuotas išplečiant Rygos II šiluminę elektrinę – didžiausią elektrinę Latvijoje.

Naujasis, kombinuoto ciklo dujų turbininis blokas, negamina šalutinės šilumos, todėl, sustabdžius senuosius blokus, Lietuvos energija ruošiasi statyti šilumai gaminti katilinę, kūrenamą vietiniu kuru – biokuru. Dalį kuro įmonė planuoja pirkti iš savivaldybėje įsikūrusių medienos perdirbimo įmonių.

Kas?

Į Lietuvos elektros perdavimo sistemą įjungta 330 kilovoltų (kV) įtampos elektros skirstykla Bitėnuose (Pagėgių seniūnija), kuri sujungė į žiedą šalies elektros energijos perdavimo linijas.

Nauda

Nauja infrastruktūra leidžia perduoti elektros energiją Klaipėdos kraštui tik Lietuvos teritorijoje esančiais elektros įrenginiais, tai stiprina šalies energetinį saugumą.

Veiklos pradžia

2010 m. Bitėnų elektros skirstykla įjungta į šalies elektros perdavimo sistemą. 

Nuo 2013 m. vykdomas 110 kV įtampos elektros skirstyklos Bitėnuose išplėtimas, kuris reikalingas užtikrinant elektros tiekimo patikimumą Pagėgių rajone.

Paskutinė atnaujinimo data: 2016-07-19