Požeminė gamtinių dujų saugykla Syderiuose

Siekdama sukaupti pirmojo būtinumo gamtinių dujų rezervą ir užtikrinti nepertraukiamą tiekimą šalies vartotojams, Lietuvos Vyriausybė 2009 m. inicijavo požeminės gamtinių dujų saugyklos įrengimo galimybių įvertinimo projektą. Išanalizavus 129 Lietuvoje atrastų geologinių struktūrų duomenis, konstatuota, kad potencialiai tinkamiausia yra Syderių (Telšių raj.) geologinė struktūra, kurios vidutiniškai 1450 metrų gylyje slūgsantis smiltainis gali būti pritaikytas gamtinių dujų saugojimui.

Siekiant įvertinti struktūros geologinį tinkamumą, 2009 m. nuspręsta šioje vietovėje atlikti seisminius struktūros žvalgymus ir geologinius tyrimus gręžiant gręžinius. 2014 m. užbaigta išsami struktūros tyrimų programa atskleidė, kad struktūra yra tinkama požeminiam dujų saugojimui. Įvertinus projekto atsiperkamumą, konstatuota, kad tikslingiausia įrengti regioninę 500 mln. kub. m darbinio tūrio požeminę dujų saugyklą, prisidedančią ne tik prie Lietuvos, bet ir Lenkijos gamtinių dujų tiekimo saugumo stiprinimo. Šiuo tikslu pradėti parengiamieji darbai, siekiant projektui pritraukti ES finansinę paramą ir užsitikrinti regioninį palaikymą projekto tęstinumui. Ar Syderių saugyklos projektui bus skirta Europos Sąjungos (ES) parama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) fondo, turėtų paaiškėti 2016 m.

Projektą vykdo: „Lietuvos energijos gamyba“, AB
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2010-2014 m.
Finansavimo šaltiniai: Europos Komisijos Transeuropinių energetikos tinklų programa (TEN-E), Lietuvos Respublikos, „Lietuvos energijos gamyba“, AB lėšos.
Techniniai rodikliai: 150 km2 plote atlikti 2D/3D seisminiai tyrimai, išgręžti du vertikalūs ir du iškreivinti gręžiniai, atliktas visų gautų duomenų apdorojimas ir parengtas saugyklos rezervuaro modelis, kaštų ir naudos analizė.

Nauda

Dėl techninių, ekonominių, politinių ar kitokių priežasčių sutrikus dujų, plačiai naudojamų elektros energijos ir šilumos gamyboje, gyventojų buityje ir pramonėje, tiekimui į Lietuvą, saugykloje sukauptas rezervas leistų vartotojams nepajusti šio svarbaus resurso tiekimo trūkumo. Saugykloje būtų sukauptas reikiamas dujų kiekis, leidžiantis net esant ypatingai šaltoms oro sąlygoms užtikrinti dujų tiekimą vartotojams iki 52 parų.

Įrengta saugykla taip pat prisidėtų prie nacionalinės ir viso regiono dujų rinkos formavimosi ir vystymosi, leistų operatyviai patenkinti sezoninius dujų poreikio svyravimus, išnaudoti sezoninius dujų kainų svyravimus, optimizuoti Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veiklą. Iki 2020 m. nutiesus Lietuvą ir Lenkiją sujungsiantį dujotiekį, Syderių saugykla galėtų būti naudojama ir dujų saugojimo paslaugų eksportui į Lenkiją.

Darbai

Norint įvertinti Syderių geologinės struktūros tinkamumą saugyklai įrengti, 2010-2011 m. Telšių rajone 150 km2 teritorijoje atlikti seisminiai tyrimai 2D/3D metodu (I-asis tyrimų etapas). Tyrimai leido nustatyti vietovės geologinės struktūros sandarą ir ypatumus, įvertinti tolimesnių darbų poreikį ir apimtis. Seisminių duomenų analizė atskleidė, kad vidutiniškai 1450 metrų gylyje esančiame Kambro sluoksnyje yra didelė, tinkamo ploto struktūra.

Siekiant geriau perprasti Syderių geologinės struktūros ypatumus, įvertinti seisminių tyrimų metu struktūros rytuose ir pietryčiuose nustatytų lūžių sandarumą, struktūroje galimą kaupti dujų kiekį, kitus geologinės struktūros parametrus, nuspręsta vietovėje išgręžti tiriamuosius gręžinius (II-asis tyrimų etapas). 2011-2013 m. pasirinktose vietovėse išgręžti du vertikalūs ir du iškreivinti vidutiniškai 1560 m gylio gręžiniai, juose atlikti išsamūs tyrimai.

2013-2014 m. atliktas III-iasis tyrimų programos etapas – visų 2010-2013 m. surinktų duomenų apdorojimas, parengiant saugyklos rezervuaro modelį. Šis modelis leido įvertinti rezervuaro savybes ir jų pasiskirstymą visame saugyklos plote, rezervuaro apsauginio sluoksnio savybes ir sandarumą, apskaičiuoti, koks dujų kiekis gali būti saugomas rezervuare, kokie yra galimi įpumpavimo/išpumpavimo scenarijai, koks yra racionaliausias projekto tolimesnio vystymo scenarijus, kokios preliminarios investicijos reikalingos projektui užbaigti.

Siekiant įvertinti projekto finansinį atsiperkamumą, 2014 m. atlikta projekto kaštų ir naudos analizė. Ekonominis vertinimas parodė, kad finansiškai perspektyviausia yra 500 mln. m3 darbinio tūrio regioninė saugyklos alternatyva, projektui tikslinga pritraukti ES paramos lėšas ir panaudoti saugyklą viso regiono energetinio saugumo stiprinimo reikmėms. Dalis saugyklos tūrio galėtų būtų skiriama Lenkijos rinkos poreikiams, nes šioje šalyje gamtinių dujų suvartojama 5,5 karto daugiau nei Lietuvoje, joje aukštas dujų saugojimo paslaugų poreikis ir kainų lygis. Nustatyta, kad esant poreikiui, saugyklos tūris galėtų būti papildomai plečiamas. Preliminari tokio projekto bendra (įskaitant infrastruktūrą ir dujų pagalvę) investicija siektų apie 1,081 mlrd. litų.

Investicijos

Projekto parengiamieji darbai finansuojami iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų, pritraukiant Transeuropinių energetikos tinklų programos (TEN-E) lėšas (projektai Nr. 2008–G150/08-TREN/08/TEN-E–SI2.528909 ir 2011-G192/11-ENER/11/TEN-E–SI2.628721). Apie trečdalį visų projekto išlaidų finansuoja AB „Lietuvos energijos gamyba“.

Saugumo užtikrinimas

Ypač didelis dėmesys eksploatuojant požemines gamtinių dujų saugyklas skiriamas jų saugai. Saugyklos įrengiamos tik tokiose geologinėse struktūrose, kurių struktūra leidžia izoliuoti gamtines dujas giliai po žeme. Įmonės, eksploatuojančios šiuos objektus, privalo laikytis itin griežtų darbų saugos ir aplinkosaugos reikalavimų, padedančių užtikrinti sklandžią saugyklų veiklą. Siekiant turėti objektyvias žinias apie požeminių dujų saugyklų poveikį aplinkai, saugyklų veiklos zonoje reguliariai atliekami nepriklausomi atmosferos, gruntinių vandenų ir dirvožemio tyrimai. Europos Sąjungos mastu, saugyklų įrengimą ir veiklos principus reglamentuoja Europos Standartas EN 1918-2:1998 „Dujų tiekimo sistemos – požeminės dujų saugyklos – 1 dalis“.

Papildoma informacija

Daugiau informacijos apie projektą - čia

Paskutinė atnaujinimo data: 2016-07-25