SGD terminalas Klaipėdoje leis Lietuvai įsivežti gamtines dujas iš įvairių tiekėjų. Per metus terminalo pajėgumas siektų 2-3 mlrd. m3. Toks dujų kiekis galėtų patenkinti šalies dujų poreikį. SGD terminalo projektą įgyvendina AB „Klaipėdos nafta“.

Įgyvendinus SGD terminalo projektą Klaipėdoje:  

  • bus diversifikuotas gamtinių dujų tiekimas ir šalis nebepriklausys nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo;
  • Lietuva bus pajėgi savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmojo būtinumo paklausai patenkinti;
  • bus sudarytos prielaidos susiformuoti šalies ir regioninei dujų rinkoms, atsiras galimybė ateityje tiekti dujas kaimyninėms valstybėms;
  • Lietuva galės dalyvauti perkant dujas tarptautinėse dujų rinkose.

Terminalo vieta 

Lietuvos SGD terminalas pastatytas pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje ties Kiaulės nugara.

  • Uosto akvatorijoje yra sukurta visa reikalinga infrastruktūra SGD terminalo įgyvendinimui ir veiklai.
  • Klaipėdos uoste yra mažiausia meteorologinių sąlygų įtaka terminalo veiklai;
  • Arčiausias galimas prisijungimas prie dujų vamzdyno;
  • Greičiausia galimybė technologiškai įrengti terminalą;

Terminalo technologija 

Lietuvos SGD terminalui pasirinkta plaukiojanti suskystintų dujų saugykla su išdujinimo technologija (angl. trumpinys - FSRU). Ši technologija pasirinkta dėl šių privalumų:

  • trumpa terminalo įrengimo trukmė;
  • lyginant su sausumoje įgyvendinamų terminalų investicijomis, plaukiojančio terminalo investicija sudarytų iki 50 proc. mažesnę sumą;
  • lankstumas ateityje dėl galimybės plėsti terminalo pajėgumus.

Daugiau informacijos:

Siekdama sukaupti pirmojo būtinumo gamtinių dujų rezervą ir užtikrinti nepertraukiamą tiekimą šalies vartotojams, Lietuvos Vyriausybė 2009 m. inicijavo požeminės gamtinių dujų saugyklos įrengimo galimybių įvertinimo projektą. Išanalizavus 129 Lietuvoje atrastų geologinių struktūrų duomenis, konstatuota, kad potencialiai tinkamiausia yra Syderių (Telšių raj.) geologinė struktūra, kurios vidutiniškai 1450 metrų gylyje slūgsantis smiltainis gali būti pritaikytas gamtinių dujų saugojimui.

Siekiant įvertinti struktūros geologinį tinkamumą, 2009 m. nuspręsta šioje vietovėje atlikti seisminius struktūros žvalgymus ir geologinius tyrimus gręžiant gręžinius. 2014 m. užbaigta išsami struktūros tyrimų programa atskleidė, kad struktūra yra tinkama požeminiam dujų saugojimui. Įvertinus projekto atsiperkamumą, konstatuota, kad tikslingiausia įrengti regioninę 500 mln. kub. m darbinio tūrio požeminę dujų saugyklą, prisidedančią ne tik prie Lietuvos, bet ir Lenkijos gamtinių dujų tiekimo saugumo stiprinimo. Šiuo tikslu pradėti parengiamieji darbai, siekiant projektui pritraukti ES finansinę paramą ir užsitikrinti regioninį palaikymą projekto tęstinumui. Ar Syderių saugyklos projektui bus skirta Europos Sąjungos (ES) parama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) fondo, turėtų paaiškėti 2016 m.

Projektą vykdo: „Lietuvos energijos gamyba“, AB
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2010-2014 m.
Finansavimo šaltiniai: Europos Komisijos Transeuropinių energetikos tinklų programa (TEN-E), Lietuvos Respublikos, „Lietuvos energijos gamyba“, AB lėšos.
Techniniai rodikliai: 150 km2 plote atlikti 2D/3D seisminiai tyrimai, išgręžti du vertikalūs ir du iškreivinti gręžiniai, atliktas visų gautų duomenų apdorojimas ir parengtas saugyklos rezervuaro modelis, kaštų ir naudos analizė.

Nauda

Dėl techninių, ekonominių, politinių ar kitokių priežasčių sutrikus dujų, plačiai naudojamų elektros energijos ir šilumos gamyboje, gyventojų buityje ir pramonėje, tiekimui į Lietuvą, saugykloje sukauptas rezervas leistų vartotojams nepajusti šio svarbaus resurso tiekimo trūkumo. Saugykloje būtų sukauptas reikiamas dujų kiekis, leidžiantis net esant ypatingai šaltoms oro sąlygoms užtikrinti dujų tiekimą vartotojams iki 52 parų.

Įrengta saugykla taip pat prisidėtų prie nacionalinės ir viso regiono dujų rinkos formavimosi ir vystymosi, leistų operatyviai patenkinti sezoninius dujų poreikio svyravimus, išnaudoti sezoninius dujų kainų svyravimus, optimizuoti Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veiklą. Iki 2020 m. nutiesus Lietuvą ir Lenkiją sujungsiantį dujotiekį, Syderių saugykla galėtų būti naudojama ir dujų saugojimo paslaugų eksportui į Lenkiją.

Darbai

Norint įvertinti Syderių geologinės struktūros tinkamumą saugyklai įrengti, 2010-2011 m. Telšių rajone 150 km2 teritorijoje atlikti seisminiai tyrimai 2D/3D metodu (I-asis tyrimų etapas). Tyrimai leido nustatyti vietovės geologinės struktūros sandarą ir ypatumus, įvertinti tolimesnių darbų poreikį ir apimtis. Seisminių duomenų analizė atskleidė, kad vidutiniškai 1450 metrų gylyje esančiame Kambro sluoksnyje yra didelė, tinkamo ploto struktūra.

Siekiant geriau perprasti Syderių geologinės struktūros ypatumus, įvertinti seisminių tyrimų metu struktūros rytuose ir pietryčiuose nustatytų lūžių sandarumą, struktūroje galimą kaupti dujų kiekį, kitus geologinės struktūros parametrus, nuspręsta vietovėje išgręžti tiriamuosius gręžinius (II-asis tyrimų etapas). 2011-2013 m. pasirinktose vietovėse išgręžti du vertikalūs ir du iškreivinti vidutiniškai 1560 m gylio gręžiniai, juose atlikti išsamūs tyrimai.

2013-2014 m. atliktas III-iasis tyrimų programos etapas – visų 2010-2013 m. surinktų duomenų apdorojimas, parengiant saugyklos rezervuaro modelį. Šis modelis leido įvertinti rezervuaro savybes ir jų pasiskirstymą visame saugyklos plote, rezervuaro apsauginio sluoksnio savybes ir sandarumą, apskaičiuoti, koks dujų kiekis gali būti saugomas rezervuare, kokie yra galimi įpumpavimo/išpumpavimo scenarijai, koks yra racionaliausias projekto tolimesnio vystymo scenarijus, kokios preliminarios investicijos reikalingos projektui užbaigti.

Siekiant įvertinti projekto finansinį atsiperkamumą, 2014 m. atlikta projekto kaštų ir naudos analizė. Ekonominis vertinimas parodė, kad finansiškai perspektyviausia yra 500 mln. m3 darbinio tūrio regioninė saugyklos alternatyva, projektui tikslinga pritraukti ES paramos lėšas ir panaudoti saugyklą viso regiono energetinio saugumo stiprinimo reikmėms. Dalis saugyklos tūrio galėtų būtų skiriama Lenkijos rinkos poreikiams, nes šioje šalyje gamtinių dujų suvartojama 5,5 karto daugiau nei Lietuvoje, joje aukštas dujų saugojimo paslaugų poreikis ir kainų lygis. Nustatyta, kad esant poreikiui, saugyklos tūris galėtų būti papildomai plečiamas. Preliminari tokio projekto bendra (įskaitant infrastruktūrą ir dujų pagalvę) investicija siektų apie 1,081 mlrd. litų.

Investicijos

Projekto parengiamieji darbai finansuojami iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų, pritraukiant Transeuropinių energetikos tinklų programos (TEN-E) lėšas (projektai Nr. 2008–G150/08-TREN/08/TEN-E–SI2.528909 ir 2011-G192/11-ENER/11/TEN-E–SI2.628721). Apie trečdalį visų projekto išlaidų finansuoja AB „Lietuvos energijos gamyba“.

Saugumo užtikrinimas

Ypač didelis dėmesys eksploatuojant požemines gamtinių dujų saugyklas skiriamas jų saugai. Saugyklos įrengiamos tik tokiose geologinėse struktūrose, kurių struktūra leidžia izoliuoti gamtines dujas giliai po žeme. Įmonės, eksploatuojančios šiuos objektus, privalo laikytis itin griežtų darbų saugos ir aplinkosaugos reikalavimų, padedančių užtikrinti sklandžią saugyklų veiklą. Siekiant turėti objektyvias žinias apie požeminių dujų saugyklų poveikį aplinkai, saugyklų veiklos zonoje reguliariai atliekami nepriklausomi atmosferos, gruntinių vandenų ir dirvožemio tyrimai. Europos Sąjungos mastu, saugyklų įrengimą ir veiklos principus reglamentuoja Europos Standartas EN 1918-2:1998 „Dujų tiekimo sistemos – požeminės dujų saugyklos – 1 dalis“.

Papildoma informacija

Daugiau informacijos apie projektą - čia

2013 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime pritarta siūlymui magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai antrosios gijos statybos projektą pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Šis projektas yra svarbus siekiant Lietuvos nacionalinių ir ES energetikos politikos tikslų įgyvendinimo, susijusių su gamtinių dujų tiekimo diversifikavimu ir saugumo užtikrinimu, konkurencijos dujų rinkoje skatinimu. Prieš 45 metus statyta dabartinė Klaipėda-Kuršėnai dujotiekio gija dėl savo techninės būklės negali užtikrinti patikimo dujų tiekimo.

Valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas prisidės prie magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai antrosios gijos statybos projekto įgyvendinimo numatytu laiku, t. y.  iki 2015 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nutarimu atsakingoms institucijoms pavesta prioritetine tvarka nagrinėti dokumentus. Tai sudarys sąlygas užtikrinti su projektu susijusių sprendimų priėmimą per įmanomai trumpiausią terminą, įskaitant ir spartesnį teritorijų planavimo procedūrų atlikimą.

Magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai projekto antrosios gijos statybos tikslas – sukurti pakankamus pajėgumus transportuoti gamtines dujas iš Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo tiek Lietuvos, tiek ir kitų Baltijos šalių vartotojams. Taip Baltijos šalių rinkos dalyviams bus sukurtos galimybės diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius bei didinti rinkos konkurencingumą.

Informacija apie projektą:

  • Projektą vykdo AB „Amber Grid“.
  • Magistralinio dujotiekio techniniai parametrai: ilgis: ~110 km, skersmuo: Ø800 mm.
  • Maksimalus darbinis slėgis: 5,4 MPa.
  • Investicijos ~220 mln. litų. Siekiama, kad projektui būtų skirta ES finansinė parama pagal Europos Sąjungos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) galinti siekti apie 50 % visų projekto kaštų.

Projekto tikslai:

  • diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius Baltijos šalių regione,
  • sudaryti sąlygas pilnai išnaudoti SGD terminalo Klaipėdoje pajėgumus,
  • užtikrinti gamtinių dujų sistemos darbo saugumą ir patikimumą.

Projekto įgyvendinimo etapai:

  • Galimybių studija, verslo planas, kaštų-naudos analizė (2013 m.)
  • Projektas įtrauktas į Europos Sąjungos bendrojo intereso projektų sąrašą (2013 m.)
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu Projektas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu (2013 m.)
  • Poveikio aplinkai vertinimas ir teritorijų planavimas (2013-2014 m.)
  • Projektavimas ir statyba (2014-2015 m.)

Projektas yra įtrauktas į:

  • Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) dešimties metų plėtros planą 2013-2022 m.
  • Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų (2013-2022 m.) tinklo plėtros planą.
  • Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintą Nacionalinės elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą.
  • Baltijos (BEMIP) regiono perdavimo sistemos operatorių Dujų regioninį investicijų planą 2014-2023 m.

Europos Sąjungos parama

2015 m. balandžio 24 d. AB „Amber Grid“ ir  ES Inovacijų ir tinklų vykdomoji agentūra (INEA) pasirašė sutartį dėl ES finansinės paramos magistralinio dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai statybai. Pagal šią sutartį projektui bus skirta 27,6 mln. eurų ES parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (Connecting Europe Facility, CEF).

Preliminari planuojamo magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai trasa

Magistralinis dujotiekis Klaipėda-Jurbarkas pastatytas 2013 m. lapkričio 15 dieną. Šis projektas skirtas sujungti perdavimo sistemą į žiedinę sistemą ir taip užtikrinti saugų bei patikimą gamtinių dujų tiekimą, paskirstymą, perdavimą ir laikymą, skatinti gamtinių dujų tiekimo, paskirstymo ir perdavimo vidaus rinkos plėtrą bei sujungti gamtinių dujų sistemas su Europos Sąjungos gamtinių dujų sistemomis. Dujotiekis taip pat leido prijungti Suskystintų dujų terminalą prie Lietuvos dujotiekių sistemos. Be to, atsirado galimybė tiekti dujas Tauragės, Šilutės, Šilalės, Pagėgių ir Klaipėdos rajonų vartotojams.


Projekto vykdytojai:

  • Iki 2013 m. rugpjūčio mėn. projektą vykdė AB „Lietuvos dujos“;
  • Projektą pabaigė naujai įkurta įmonė AB „Amber Grid“.


Projekto įgyvendinimo etapai:

  • 2005 m. parengta galimybių studija;
  • 2006-2012 m. parengtas dujotiekio techninis projektas;
  • 2012 m. pastatytas magistralinis dujotiekis nuo Jurbarko iki atšakos į Tauragės dujų skirstymo stotį;
  • 2012-2013 m. pastatytas magistralinis dujotiekis nuo atšakos į Tauragės dujų skirstymo stotį iki atšakos į Klaipėdos antrąją dujų skirstymo stotį bei pabaigta statyti Klaipėdos antroji dujų skirstymo stotis.
     

Informacija apie projektą:

  • Magistralinio dujotiekio techniniai parametrai: ilgis: ~138 km, skersmuo: Ø400 mm.
  • Maksimalus darbinis slėgis: 5,4 Mpa.

Viso projekto investicijos sudaro 46,1 mln. eurų, iš jų: 25,4 mln. eurų – AB „Amber Grid“ dalis; 20,7 mln. eurųES finansinės paramos lėšos.

Investicijos į projektą apėmė magistralinio dujotiekio nuo Jurbarko iki atšakos į Klaipėdos antrąją dujų skirstymo stotį ir Klaipėdos antrosios dujų skirstymo stoties statybą bei sujungimą su magistraliniu dujotiekiu Panevėžys–Klaipėda.


Magistralinio dujotiekio maršrutas

Paskutinė atnaujinimo data: 2016-07-25