Ž. Vaičiūnas Energetikos ministrų Taryboje: saugos standartai Baltarusijos branduolinėje elektrinėje privalo būti įgyvendinti iki jos paleidimo

Data

2020 04 28

Įvertinimas
0
Taryba.jpg

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas šiandien dalyvavo neformalioje Europos Sąjungos Energetikos ministrų Tarybos videokonferencijoje, kurioje diskutuota apie COVID-19 pandemijos poveikį energetikos sektoriui ir veiksmus, kurių valstybės narės imasi energijos tiekimo saugumui užtikrinti. Taip pat kalbėta apie energetikos sektoriaus indėlį švelninant krizę ir vieno iš svarbiausio ES prioriteto – Europos Žaliojo kurso (angl. European Green Deal) įgyvendinimą, siekiant ekonomikos skatinimo.

Energetikos ministrai diskutavo, kokių priemonių ES, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis reikia kuo greičiau imtis, siekiant sustiprinti atsaką į COVID-19 pandemiją. Ž. Vaičiūnas, kalbėdamas apie ekonomikos atsigavimą, pažymėjo, kad ES skatinimo planai turi būti orientuoti į tolimesnį Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą. Tokios sritys kaip renovacija, atsinaujinančios energijos projektai, investicijos į infrastruktūrą prisidėtų prie spartesnio ekonomikos atsigavimo.

„Beprecedenčiai pandemijos padariniai reikalaus ypač didelių investicijų ir jos turi būti orientuotos į mūsų ateities prioritetus, tarp kurių ir Europos Žaliasis kursas. Šios pandemijos akivaizdoje energetika gali tapti proveržio ir naujų galimybių sritimi, kuri leistų žengti didelį žingsnį ES klimatui neutralios ekonomikos link“, – sako energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.

Ž. Vaičiūno teigimu, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas investicijoms į strateginę infrastruktūrą, kuri skirta atsinaujinančios energetikos plėtrai ir integracijai. Vienas iš konkrečių pavyzdžių – tai  jūrinio vėjo parkų jungčių su perdavimo tinklais finansavimas. Tai padėtų pasiekti proveržį jūrinio vėjo, kuris dėl savo efektyvumo yra vienas iš perspektyviausių atsinaujinančios energijos šaltinių, plėtroje.

Ministras pažymėjo, kad Lietuva kartu su Liuksemburgu, Lenkija ir Ispanija parengė kreipimąsi į Europos Komisiją, siūlydamos saulės ir vėjo pramonę įtraukti į Europos strateginės vertės grandinę ir nukreipti į tai ES investicijas. Tai užtikrintų kritiškai svarbų ES technologinį suverenumą ir atsparumą ne tik artimiausiu metu, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Ministras pristatė konkrečius Lietuvos planus spartinti investicijas į atsinaujinančią energetiką, tinklų stiprinimą, energetinio efektyvumo projektus, užtikrinant 2020 m. iki 1 mlrd. eurų investicijų į energetikos sektorių.

Vienas iš pagrindinių akcentų ministro kalboje buvo skirtas tam, kad COVID-19 krizės akivaizdoje neturėtų būti pamiršta ir dar didesnė – branduolinė grėsmė ES pasienyje. Akcentuota, kad Baltarusijos branduolinės elektrinės statybos nesustojo, todėl negali sumažėti ir ES dėmesys pasienyje vykstantiems procesams.

„Vienintelė vakcina nuo galimos branduolinės nelaimės yra bendros ES valstybių ir EK pastangos trečiųjų šalių atžvilgiu, užtikrinant, kad ten statomose elektrinėse būtų laikomasi aukščiausių branduolinės saugos standartų“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

Ministras pažymėjo, kad po Lietuvos kreipimosi į Europos Komisiją (EK) Energetikos ministrų Taryboje gruodžio mėnesį, buvo surengta bendras EK ir (ES branduolinės saugos reguliavimo institucijos (ENSREG) vizitas į Baltarusiją. Tačiau privalo būti ir tolimesni veiksmai – užtikrinta oficiali Baltarusijos parengti nacionalinio veiksmų plano peržiūra pagal ENSREG procedūras, įgyvendinti visi kertiniai saugumo reikalavimai dar iki Baltarusijos branduolinės elektrinės paleidimo ir sukurtas nuolatinis stebėsenos mechanizmas.

Nuoseklių Lietuvos pastangų dėka, kitos ES valstybės narės parėmė neatidėliotų ES veiksmų būtinybę užtikrinant, kad iki Baltarusijos BE paleidimo būtų įgyvendinti visi branduolinės saugos reikalavimai.