Ž. Vaičiūnas: Baltijos regione nuo 2025 m. reikės naujų patikimų elektrinių

Data

2017 06 01

Įvertinimas
0
BFL_5291_m.jpg

Pirmą kartą atlikta bendra Baltijos šalių elektros sistemos ilgalaikio adekvatumo analizė, kurią kartu rengė Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai, patvirtino, kad sinchronizacijai pakanka ir esamos dvigrandės Lietuvos-Lenkijos elektros jungties. Analizė parodė, kad po aštuonerių metų Baltijos regione turi atsirasti naujų patikimų ir lanksčių elektrinių, kad būtų užtikrintas sklandus elektros sistemų darbas ir patikimas elektros energijos tiekimas.

Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, į energetiką turime žvelgti iš regioninės perspektyvos ir pasinaudoti regiono teikiamomis galimybėmis, ne tik apsirūpinant elektros energija, bet ir užtikrinant sistemos saugumą. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje įvertintas trijų Baltijos šalių, kaip regiono elektros energetinės sistemos, patikimumas bei pasirengimas apsirūpinti elektra kritinėmis situacijomis yra svarbus žingsnis. Kitas nuoseklus etapas – apsispręsti dėl regioninių papildomų generacijos pajėgumų.  

„Išnagrinėjus Baltijos šalių sistemos adekvatumą artimiausių 15 metų laikotarpiui, akivaizdu, kad iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais Baltijos elektros sistemos pasirengimas patikimai tenkinti elektros vartojimo poreikį ir apsirūpinti sisteminėmis paslaugomis regione nekelia rūpesčių. Tačiau per šį laiką bus uždaryta daug neefektyvių ir nekonkurencingų elektrinių visose Baltijos šalyse. Todėl regiono lygiu turime susitarti ir apsispręsti dėl naujų patikimų, lanksčių ir efektyvių elektros gamybos šaltinių. Pasirinkti galima iš dviejų alternatyvų – arba rinkos pagrindais, arba per valstybės subsidijas. Rinkos siunčiami signalai naujos generacijos vystymo kol kas neskatina, o subsidijavimas visada yra sudėtingas sprendimas, todėl laukia rimti svarstymai“, – sako energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.

Atliekant Baltijos šalių sistemos adekvatumo analizę, buvo įvertinta visa informacija, susijusi su naujais ir uždaromais elektrą generuojančiais įrenginiais, taip pat jų techninės galimybės teikti sistemines paslaugas. Remiantis turimais duomenimis matoma, kad iki 2032 m. Baltijos elektros sistemoje atsiras vos 272 MW suminės galios naujų patikimai prieinamų elektrą gaminančių įrenginių. Tuo metu planuojamų uždaryti elektrinių suminė galia gali siekti 2 315 MW.

„Pradedant 2025 m., kai bet kurią akimirką turėsime būti pasiruošę dirbti izoliuotai visiškai nauju kokybiniu lygiu“, – sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas. „Po 2025 m. Baltijos šalių sistemos rezervo poreikis išaugs nuo 700 MW iki 2 000 MW. Matome, kad esant sunkioms sąlygoms žiemą, sistemai trūks apie 200 MW, o juos gali užtikrinti tik patikimai prieinamas ypač greitas elektros šaltinis“, – sakė D. Virbickas.

Baltijos šalių sistemos adekvatumo analizę iki 2032 m. atliko Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“, AST ir „Elering“.

Iš viso Baltijos sistemos adekvatumas buvo išnagrinėtas pagal penkis scenarijus: jei Baltijos elektros sistema toliau dirba IPS/UPS sinchroninėje zonoje, jei dirba izoliuotai, jei sinchronizuojama su Šiaurės šalių elektros sistema, jei dirba sinchroniškai kontinentinės Europos tinkle per esamą „LitPol Link“ jungtį ir jei dirba sinchroniškai kontinentinės Europos tinkle per dvi „LitPol link“ jungtis.