Vyriausybėje – svarbus sprendimas dėl Klaipėdos SGD terminalo

Data

2019 11 20

Įvertinimas
0
Klaipeda LNG terminal.jpg

Vyriausybė šiandien pritarė ir teikia Seimui nutarimo projektą dėl valstybės garantijų suteikimo SGD laivui-saugyklai įsigyti ir SGD terminalo išlaikymo sąnaudoms mažinti. 

Šis nutarimas reikalingas įgyvendinti Vyriausybės programą ir 2018 m. gruodį Seimo priimtą sprendimą dėl ilgalaikio SGD laivo-saugyklos įsigijimo ir SGD terminalo išlaikymo sąnaudų optimizavimo.

„Šiandieninis Vyriausybės nutarimas yra esminis nuo 2020 m. sausio 1 d. mažinant dujų kainą visiems – ir gyventojams, ir verslui. Tikimės, kad gausime Seimo pritarimą gruodžio pradžioje tam, kad viskas būtų įgyvendinta laiku“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Seimui pritarus valstybės garantijai 135,5 mln. eurų bendrovės „Klaipėdos nafta“ (KN) paskolai ir KN sudarius sutartį su Šiaurės investicijų banku (NIB), nuo 2020 m. Klaipėdos SGD terminalo operatoriaus sąnaudos mažėtų 45 proc. arba 26 mln. eurų – nuo 62 iki 36 mln. eurų.

Jei šiemet NIB priims galutinį sprendimą dėl paskolos suteikimo, nuo 2020 m. sausio 1 d. gamtinių dujų tiekimo saugumo dedamoji sumažėtų apie 39 proc. Vidutinė galutinė gamtinių dujų kaina vartotojams vien dėl šio sprendimo mažėtų apie 4 proc.

Pritarus valstybės garantijai SGD laivo-saugyklos įsigijimo paskolai Energetikos ministerija ir Vyriausybė kryptingai ir nuosekliai įgyvendina 2017 m. pradžioje Vyriausybės programos priemonių plane užsibrėžtą tikslą – priimti sprendimus dėl ilgalaikio SGD terminalo veiklos užtikrinimo ir mažinti SGD terminalo metinius išlaikymo kaštus.

2019 m. rugsėjį Europos Komisija pritarė Lietuvos pasiūlytoms priemonėms, kurios leidžia mažinti metinius SGD terminalo išlaikymo kaštus.

2018 m. gruodį Seimas priėmė Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimus, nustatančius, kad Lietuva turi užtikrinti ilgalaikę SGD terminalo veiklą iki 2044 metų ir šiam tikslui įgyvendinti nuosavybės teise įsigyjant SGD laivą-saugyklą. Įstatyme numatytas SGD terminalo kaštų išdėstymas per SGD terminalo veiklos laikotarpį vertinamas kaip optimali alternatyva subalansuoti šio investicinio sprendimo kaštus ir naudas esamų ir būsimų gamtinių dujų tiekimo saugumo dedamosios mokėtojų atžvilgiu. Tai leidžia Klaipėdos SGD terminalo veiklos sąnaudas išdėstyti ne per 10 metų SGD laivo-saugyklos nuomos laikotarpį kaip yra dabar, bet nuosekliai per visą numatomą SGD terminalo veiklos laikotarpį.

Šie metai Klaipėdos SGD terminalui yra rekordiniai ir patys geriausi per visą terminalo veiklos istoriją – iki lapkričio per Klaipėdos SGD terminalą yra išdujinta 16 TWh dujų. Prognozuojama, kad šiemet apie 60 proc. Lietuvoje suvartotų dujų bus patiekta per SGD terminalą.  

Augant SGD paklausai transporto, laivybos, pramonės sektoriuose, Klaipėdos SGD terminalas yra tarp efektyviausiai veikiančių terminalų Europoje. Taip pat  regione tiesiamos dujotiekių jungtys, vykstantys dujų rinkų sujungimo procesai atvers prieigą prie Klaipėdos SGD terminalo Suomijos, Lenkijos, Ukrainos rinkų dalyviams. Didesnis Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų komercinis panaudojimas regione leis mažinti Lietuvos gamtinių dujų vartotojų mokamą saugumo dedamąją.

ES Energetikos Sąjungos tikslas, kad kiekviena valstybė turėtų tris alternatyvius gamtinių dujų tiekimo šaltinius energetiniam saugumui ir konkurencingumui užtikrinti. Lietuva tris šaltinius turės pradėjus veikti GIPL dujotiekiui tarp Lietuvos ir Lenkijos.