Vyriausybei pristatytas esminis techninis sinchronizacijos dokumentas – prisijungimo prie Europos tinklų sutarties sąlygos

Data

2019 05 15

Įvertinimas
0
BFL_5291 mazesne rezoliucija.jpg

Šiandien (gegužės 15 d.) Vyriausybė pasitarime pritarė prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų (KET) sutarties sąlygoms. Šią prisijungimo sutartį pasirašys Lietuvos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“.

„Baltijos šalims per rekordiškai trumpą laiką – septynis mėnesius – buvo parengtos prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų sąlygos. Tai dar kartą ir šįkart iš esmės patvirtina šio projektą svarbą visai Europai ir būtinybę įgyvendinti sinchronizaciją iki 2025 m.“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Prisijungimo sutartis apibrėžia sutarties šalių – perdavimo sistemos operatorių – teises ir pareigas, įgyvendinant būtinas priemones, kurios leis sujungti Baltijos šalių elektros energijos perdavimo sistemas sinchroniniam darbui su  KET.  Sutarties tikslas – užtikrinti, kad Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos atitiks keliamus reikalavimus, o visos sutarties šalys atliks prisiimtus įsipareigojimus, kad sinchronizacijos projektas būtų įgyvendintas laiku.

Integrali prisijungimo sutarties dalis - prisijungimo sąlygų katalogas. Tai techninių ir praktinių veiklos standartų bei rodiklių sąvadas, kuriuos įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija galės prisijungti ir veikti vienu dažniu su KET.

Iš Lietuvos pusės šią sutartį pasirašys Lietuvos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ po to, kai jai bus pritarta gegužės 20 d. vyksiančiame akcininkų susirinkime.

Atlikus reikalingas tvirtinimo procedūras taip pat Latvijoje ir Estijoje, sutartį pasirašys Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai, Lenkijos, kaip palaikančiosios šalies, elektros perdavimo sistemos operatorius ir dar mažiausiai du ENTSO-E kontinentinės Europos regioninės grupės nariai.

„Pasirašius šią sutartį turėsime aiškų ir baigtinį darbų sąrašą, kuriuos atlikę prisijungsime sinchroniniam darbui su Europos tinklais. Lietuvos energetikos sistema kryptingai ir nuosekliai tam rengiama ir šiuo metu ji atitinka jau 40 proc. prisijungimo sąlygų kataloge nustatytų reikalavimų“, - sako energetikos ministras.

Visi sinchronizacijos projekto įgyvendinimo darbai vyksta pagal planą, kuris buvo numatytas 2018 m. birželio 28 d. Europos Komisijos, Baltijos šalių ir Lenkijos patvirtintose politinėse veiksmų gairėse.

Jose įtvirtinta, kad Baltijos valstybių elektros energijos sistemos su KET  turi būti sujungtos iki 2025 m. per esamą LitPol Link jungtį, naują povandeninį kabelį tarp Lenkijos ir Lietuvos bei papildomas technines priemones – sinchroninius kompensatorius.

Šiuo metu Europos Komisijos iniciatyva yra rengiamos sinchronizacijos projekto įgyvendinimo veiksmų gairės, kurios numatys visus tolimesnius būtinus žingsnius iki pat 2025 m., kurie leis užtikrinti projekto įgyvendinimą laiku. Plačiau skaitykite čia

Baltijos šalių sinchronizacija yra strateginis energetinio saugumo projektas, kurį įgyvendinus bus atsijungta nuo Rusijos kontroliuojamos sistemos IPS/UPS ir Lietuva savarankiškai valdys elektros energetikos sistemą. Tai leis užtikrinti ilgalaikį elektros energetikos sistemos patikimumą ir saugumą.