Sinchronizacijai gali pakakti ir vienos jungties

Data

2017 03 17

Įvertinimas
0
Litgrid .jpg

Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais gali pakakti ir vienos „LitPol Link“ jungties su sąlyga, kad prieš tai būsime išsibandę ir visiškai pasiruošę, esant reikalui, dirbti izoliuotai.

Apsisprendus dėl sinchronizacijos per jau veikiančią Lietuvos-Lenkijos jungtį, būtų galima nedelsiant kreiptis į ENTSO-E (European network of transmission system operators for electricity) – Europos elektros perdavimo sistemų operatorius vienijanti asociacija, www.entsoe.eu) dėl įpareigojančių techninių sąlygų sinchronizacijai suformulavimo ir faktiškai pradėti sinchronizacijos projekto įgyvendinimą.

Nuo 2015 m. pabaigos veikiančios Lietuvos-Lenkijos jungties „LitPol Link“ elektros linija yra dvigrandė, ir gali perduoti elektrą maksimalia 2 000 megavatų (MW) galia. „LitPol Link“ srovės keitiklis, kurio galia yra 500 MW, po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais bus perjungtas į Alytaus-Gardino liniją, ir galėtų užtikrinti elektros mainus su asinchroniškai dirbsiančia Baltarusijos elektros sistema.

„Specialistų skaičiavimai ir ekspertiniai vertinimai rodo, kad, užtikrinus patikimą ir stabilų Baltijos šalių elektros sistemų darbą izoliuotu režimu ir gerai išsibandžius tokį sistemos darbo režimą, pakaktų jau veikiančios jungties su Lenkija,“- sakė Daivis Virbickas, „Litgrid“ generalinis direktorius.

Baltijos šalių elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas planuojamas 2018 metais. Jo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinkle bus kuriam laikui atjungtos visos linijos su Rusija ir Baltarusija. Šiuo metu Baltijos šalių PSO atlieka studiją, kurios tikslas – nustatyti technines sąlygas Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymui. Studija bus baigta 2017 m. vasaros pabaigoje, o jos rezultatai bus pristatyti specialistams ir visuomenei.

„Antroji „LitPol Link“ jungtis ir toliau lieka perdavimo sistemų operatorių planuose, ji atsirastų po to, kai Baltijos šalių ir kontinentinės Europos tinklų sinchronizacija bus jau įvykęs faktas, o jos poreikį ir sprendimą dėl projekto įgyvendinimo turėtų padiktuoti Baltijos šalių elektros poreikio augimas ir projekto kaštų ir naudų analizė,“ – sakė D. Virbickas.

Statistika rodo, kad Baltijos šalys išlieka augančio elektros poreikio šalimis. Lietuvoje 2016 m. elektros poreikio augimas buvo rekordiškai didžiausias per 25 metus. Elektros suvartojimas Latvijoje ir Estijoje taip pat didėjo. Prognozuojama, kad  iki 2026 m. Baltijos šalys išliks vienomis iš nedaugelio augančio elektros poreikio šalių Europoje. Ribota vietinės generacijos plėtra Baltijos regione artimiausią dešimtmetį skatina ieškoti ekonomiškai ir aplinkosauginiu požiūriu patrauklių infrastruktūros jungčių, užtikrinsiančių augančius elektros poreikius.

Prieš priimant galutinius sprendimus dėl sinchronizacijai būtinų infrastruktūros projektų bus sulaukta ir galutinių Europos Komisijos užsakytos Jungtinių tyrimų centro atliekamos studijos rezultatų bei politinio susitarimo su Lenkija kaip palaikančiąja šalimi.