Seimas pritarė elektros rinkos liberalizavimui – elektros vartotojams atvertos naujos galimybės

Data

2020 05 07

Įvertinimas
0
oilseed-rape-2426834_1920.jpg

Seimas vienbalsiai pritarė Energetikos ministerijos parengtiems Elektros energetikos įstatymo pakeitimams – etapais iki 2023 m. bus atsisakyta mažmeninių elektros kainų reguliavimo buitiniams vartotojams. Tai reiškia, kad bus pereinama nuo reguliuojamos prie konkurencija grįstos mažmeninės elektros tiekimo rinkos.

Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, tai seniai lauktas pokytis, kurį daugelis Europos Sąjungos šalių jau įgyvendino. Elektros energijos vartotojai turės savarankiškai nuspręsti ir pasirinkti jų poreikius labiausiai atitinkanti elektros tiekėją.

„Iki šiol elektros tiekimo rinka buvo monopolinė, o sąlygos konkurencijai – minimalios. Dabar sudaromos sąlygos vartotojams naudingai konkurencijai atsirasti. Atėjus į elektros tiekimo rinką daugiau elektros tiekėjų, vartotojams bus pasiūlyta kokybiškesnių paslaugų ir naujų galimybių. Plėtojantis elektros rinkai monopolinis tiekimas jau tampa kliūtimi į vartotoją orientuotoms paslaugoms atsirasti, todėl pats laikas žengti šį svarbų žingsnį“,  sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Šiuo metu beveik visi buitiniai vartotojai elektrą perka naudodamiesi visuomeninio tiekėjo („Ignitis“) paslaugomis, o elektros energijos kaina ne dažniau kaip kas pusę metų yra nustatoma Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT).

Perėjimas nuo reguliuojamos prie konkurencinės elektros tiekimo bus įgyvendintas etapais. Tokiu pačiu būdu – etapais – prieš keletą metų buvo atsisakyta mažmeninių elektros kainų reguliavimo  nebuitiniams (verslo) vartotojams.

„Tai yra didelės ir visus elektros energijos vartotojus paliesiančios permainos, todėl tam, kad perėjimas būtų sėkmingas ir sklandus įgyvendinsime etapais – pradedami nuo tų, kurie suvartoja daugiausia elektros ir baigiant mažiausiai suvartojančiais gyventojais“, –  sako energetikos ministras.

Pirmuoju etapu – nuo 2021 m. sausio 1 d. bus atsisakyta galutinės elektros energijos kainos reguliavimo daugiausiai elektros suvartojantiems vartotojams, t. y. tiems, kurie per metus suvartoja daugiau nei 5 000 kWh, išskyrus pažeidžiamus vartotojus ir sodų, garažų, daugiabučių namų,  bendrabučių ir kt. administratorius / bendrijas perkančias elektros energiją bendrijų narių bendroms reikmėms. Tokių vartotojų Lietuvoje yra 5 proc., tai yra apie 90 tūkst. 

Antruoju etapu – nuo 2022 m. sausio 1 d. bus atsisakyta galutinių elektros energijos kainų reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas per metus bus daugiau nei 1 000 kWh, išskyrus pažeidžiamus vartotojus ir sodų, garažų, daugiabučių namų, bendrabučių ir kt. administratorius/bendrijas perkančias elektros energiją bendrijų narių bendroms reikmėms.  Tokių vartotojų yra apie 43 proc., tai yra apie 720 tūkst.

Trečiuoju etapu – nuo 2023 m. sausio 1 d. galutinės elektros energijos kainos bus nebereguliuojamos ir tiems vartotojams, kurie per metus suvartoja mažiau 1 000 kWh. Tokių vartotojų yra apie 52 proc., tai yra 870 tūkst.

Siekiant apsaugoti pažeidžiamus vartotojus, visuomeninis elektros energijos tiekimas jiems pasibaigs paskutiniuoju etapu, nepriklausomai nuo elektros suvartojimo kiekio. Svarbu pažymėti, kad nepriklausomai nuo siūlomų etapų vartotojai galės savo nuožiūra ir anksčiau pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Be to, įtvirtinta, kad pažeidžiamiems vartotojams bus taikoma palankesnė garantinio tiekimo kainodara tais atvejais, jeigu jie nepasirinks nepriklausomo elektros energijos tiekėjo.

Šie pokyčiai reiškia, kad elektros energijos įsigijimo ir tiekimo kaina, kuri sudaro apie 48 proc. galutinėje elektros kainoje, nebebus reguliuojama. Kita kainos dalis – elektros energijos perdavimas, skirstymas bei viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – toliau liks reguliuojama.

Taip pat sukurtos teisinės prielaidas, leisiančias sukurti bazinę duomenų kaupimo ir mainų platformą (vadinamasis „data hub“), kas sudarys sąlygas tolimesnei ir dar efektyvesnei rinkos plėtrai užtikrinti.

Kartu su elektros energijos kainos reguliavimo buitiniams vartotojams atsisakymu vyks ir išmaniųjų elektros energijos skaitiklių diegimas. Išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos, išmanieji elektros energijos tinklai bei bendra duomenų kaupimo ir apsikeitimo jais platforma ilgainiui gyventojams leis daug paprasčiau stebėti ir vertinti savo elektros suvartojimo poreikius ir pagal juos rinktis geriausiai tinkantį elektros energijos tiekėjo pasiūlymą.

Elektros energijos rinkos liberalizavimas yra vienas iš Lietuvos įsipareigojimų ES. Dauguma šalių ES ir regione, kurio elektros rinkoje dalyvauja ir Lietuva, yra liberalizavusios elektros rinką buitiniams vartotojams. Estija šiuos įsipareigojimus jau įvykdė 2013 m., Latvija – 2015 m.