Ministras apžvelgė Lietuvos pasiekimus ir uždavinius ES Energetikos Sąjungoje

Data

2017 01 27

Įvertinimas
0
IMG_4991_new.jpg
Nuotrauka: Virginija Valuckienė

Sausio 26 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas skaitė pranešimą seminare „Lietuvos energetikos politika ir ekonomika“, kuris vyko Lietuvos mokslų akademijoje. Ministras pristatė svarbiausius Lietuvos pasiekimus, prisidedant prie Energetikos Sąjungos įgyvendinimo bei esminius ateities darbus. 

Ministras priminė, kad Europos Vadovų Tarybos inicijuota Energetikos Sąjunga apima penkias glaudžiai susijusias bei viena kitą papildančias kryptis. Tai energijos tiekimo saugumas, energijos rinkos integracija, energijos vartojimo efektyvumas, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, skatinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir konkurencingumo energetikos srityje didinimas per mokslinius tyrimus bei inovacijas.

„Per paskutinius kelerius metus Lietuva stipriai pasistūmėjo visose Energetikos Sąjungos kryptyse. Tačiau didžiausias darbas nuveiktas atsinaujinančios energijos plėtroje – 2020 metams numatytus europinius rodiklius pasiekėme dar 2013 m., o dabar atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame energijos suvartojime jau viršija 26 proc.“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas. 

Lietuva šiandien yra trečioje vietoje tarp šalių, labiausiai viršijančių ES reikalavimus atsinaujinančios energetikos plėtroje. Ministro teigimu, akivaizdu, kad su dabartiniais tempais galime pasiekti, kad 2020 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis elektros ir šilumos gamyboje sudarytų 30 proc.

Ž. Vaičiūnas pabrėžė, kad kol Lietuva stipriai priklausoma nuo elektros energijos importo, reikia ieškoti būdų, kaip mažinti energijos suvartojimą. 

„Pigiausia, tvariausia ir saugiausia energija yra nesuvartota energija. Tad energetinis efektyvumas, kai energija vartojama taupiai ir todėl jai išleidžiama mažiau, turėtų būti kiekvienos energetikos įmonės ir kiekvieno vartotojo tikslas. Turime išmokti suvartoti mažiau ir padaryti daugiau su mažiau energijos“, – sakė ministras. 

Lietuvoje didžiausias energijos sutaupymo potencialas yra pastatuose, pramonės ir transporto sektoriuose. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas viešųjų pastatų renovacijai, energijos auditams pramonės įmonėse ir vartotojų informavimui, įpareigojant energijos tiekėjus teikti vartotojams išsamesnę informaciją apie energijos suvartojimą ir skaidresnes sąskaitas.

Ž. Vaičiūnas taip pat priminė, kad praėjusiais metais pradėjusios veikti tarptautinės elektros jungtys užtikrino Lietuvos energijos rinkos integraciją Baltijos regione, o tai sustiprino šalies energetinį saugumą. Pasak ministro, tai svarus indėlis, įgyvendinant vieną svarbiausių Energetikos Sąjungos prioritetų – ES energijos vidaus rinkos sukūrimą.

„Šiandien energetiką turime matyti ne kaip atskirų šalių, bet kaip ištisų regionų interesą. Todėl Baltijos šalių kontekste ypatingą svarbą įgauna tokie projektai, kaip elektros perdavimo sistemų sinchronizacija su Europos tinklais bei tarptautinės dujotiekių jungtys. Apie regioninę perspektyvą turime galvoti spręsdami ir dėl vietinės energijos gamybos“, – tvirtino ministras Ž. Vaičiūnas.
 

Daugiau informacijos – 
Andrius Jovaiša
Vyriausiasis specialistas komunikacijai
Tel. +370 706 64870, mob. tel. +370 684 53957
El.p. andrius.jovaisa@enmin.lt