Ministerijos privalės rūpintis viešųjų pastatų atnaujinimu ir energijos taupymu

Data

2018 05 17

Įvertinimas
0
renovation-1567563_1920.jpg

Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymams įpareigoti centrinės valdžios institucijas – ministerijas – atnaujinti joms priklausančius energetiškai neefektyvius pastatus arba jų atsisakyti, perleidžiant valstybės įmonei Turto bankui.

„Iš vienos pusės, ministerijos valdo dešimtis prastos kokybės ir energetiškai neefektyvių pastatų, kurių energetiniams poreikiams tiesiog iššvaistomi milijonai. Iš kitos pusės, turime įkurtą specialų fondą, kuriame numatyti pinigai tokiems pastatams atnaujinti, tačiau tie pinigai nėra panaudojami, nes pastatų valdytojai nesuinteresuoti to daryti. Taigi, akivaizdu, kad iki šiol buvusi tvarka praktiškai neveikia. Ją pakeisdami sustiprinsime viešųjų pastatų valdytojų motyvaciją renovuoti senus pastatus ir atsakingiau naudoti valstybės lėšas“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Vyriausybei pakeitus Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą, ministerijos kasmet turės sudaryti planuojamų atnaujinti viešųjų pastatų sąrašą ir užtikrinti, kad pirmiausiai modernizuojami būtų žemiausią energinio naudingumo klasę turintys objektai, išskyrus tuos atvejus, kai dokumentais pagrindžiama, kad tai ekonomiškai neefektyvu ir techniškai neįmanoma.

Institucijos pačios galės priimti sprendimus, kaip sutvarkyti joms priklausantį nekilnojamąjį turtą –atnaujinti ar perduoti centralizuotam valdomo valstybės turto valdytojui, siekiant pastatus parduoti, nugriauti ar atnaujinti.

Šių įpareigojimų įgyvendinimas bus susietas Finansų ministerijos skiriamais asignavimais. Tai reiškia, kad neįgyvendinusi įsipareigojimų dėl energijos taupymo, institucija gaus mažesnį finansavimą iš biudžeto.

Šie pakeitimai paskatins institucijas efektyviau valdyti joms priklausantį nekilnojamąjį turtą, peržiūrėti savo poreikius, mažinti valstybės viešųjų pastatų valdymo kaštus ir užtikrinti efektyvų jų panaudojimą.

Taip pat pakeista viešųjų pastatų atnaujinimo finansavimo schema, sujungiant dvi esamas finansavimo priemones ir numatant paskolas viešųjų pastatų atnaujinimo projektams derinti su 30 proc. grąžinamąja subsidija galutiniams naudos gavėjams (pastatų valdytojams) bei iki 10 proc. subsidija techninės paramos projektams. Naujas finansavimo modelis sukurs finansines paskatas centrinės valdžios pastatų valdytojams imtis pastatų renovacijos, taip pat padidins paskolų centrinės valdžios viešiesiems pastatams patrauklumą.

Planuojama, kad šie pakeitimai paspartins Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje nustatytų tikslų įgyvendinimą – iki 2020 metų atnaujinti apie 365 tūkst. kv. metrų centrinės valdžios viešųjų pastatų, kas leistų atnaujintuose viešuosiuose pastatuose sutaupyti 60 gigavatvalandžių metinės priminės energijos kiekio, tai yra apie 3 mln. eurų sutaupymai kasmet.

Lietuva gresia baudos, jeigu nebus pasiekti ES nustatyti įsipareigojimai dėl energijos sutaupymo. Jos gali siekti beveik 50 tūkst. eurų  per dieną arba  17 mln. eurų per metus.