Ministerija skelbia viešąją konsultaciją dėl mažmeninio elektros energijos tiekimo liberalizavimo

Data

2018 05 22

Įvertinimas
3
Tomas_Srebalius.jpg
Foto: Tomas Srėbalius

Energetikos ministerija konsultacijoms su visuomene pateikia ekspertų atliktą analizę dėl mažmeninės elektros energijos tiekimo rinkos namų ūkių vartotojams liberalizavimo (toliau – Liberalizavimas). Ministerija laukia suinteresuotų šalių pasiūlymų iki šių metų liepos 1 d.

Šiuo metu Lietuvos elektros tiekimo rinka nereguliuojama verslui, tačiau tik iš dalies liberalizuota namų ūkių vartotojams. Vartotojai turi teisę pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, tačiau šia veikla užsiimančios įmonės buitiniams vartotojams tokios paslaugos iš esmės neteikia.  Todėl šiuo metu buitiniai vartotojai elektrą perka iš ESO, o kainą ne dažniau kaip kas pusę metų nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).

Dauguma šalių regione, kurio elektros rinkoje dalyvauja ir Lietuva, yra liberalizavusios elektros rinką buitiniams vartotojams – tai Estija, Latvija, Danija, Suomija, Švedija ir Norvegija.

Liberalizavus elektros energijos tiekimo rinką buitiniai vartotojai galėtų laisvai rinktis elektros energijos tiekėjus. Ekspertų teigimu, tai skatins skaidrią elektros energijos tiekėjų konkurenciją, dėl ko gėrės vartotojų aptarnavimas bei paslaugų kokybė, o vartotojai gali pasirinkti geriausiai jų poreikius atitinkančių tiekėjų pasiūlymus.

Energetikos ministerija, siekdama, kad Liberalizavimo procesas vyktų kuo sklandžiau, efektyviau ir duotų laukiamų rezultatų, užsakė nepriklausomą Liberalizavimo galimybių studiją, kurią atliko konsultacijų bendrovė „PricewaterhouseCoopers“.

Šioje studijoje įvertinti teisiniai liberalizavimo aspektai, išanalizuota užsienio valstybių praktika, įvertintos šio proceso naudos vartotojui, nustatytos galimos rizikos ir būdai joms suvaldyti.

Visiškai liberalizavus mažmeninę elektros rinką, bus sukurta platforma naujų paslaugų, įskaitant lankstesnių kainodaros pasiūlymų, elektros paklausos apjungimo (agregavimo), elektros energijos mainų paslaugų, atsiradimui.

Analizėje nurodoma, kad sėkmingam Liberalizavimo procesui įgyvendinti būtini du elementai – išmanieji elektros apskaitos prietaisai ir centralizuota duomenų apie elektros energijos suvartojimą bazė.

Išmaniųjų skaitiklių privalumas – galimybė tiksliai stebėti suvartojamos elektros energijos kiekį kiekvieną valandą ar net minutę. Toks įtaisas leidžia vartotojui stebėti savo elektros sąnaudas ir jų pasiskirstymą realiu laiku, o tiekėjas gali geriau suprasti vartotojų įpročius ir pasiūlyti naudingiausią elektros energijos tiekimo planą. Lietuvoje išmaniuosius skaitiklius planuojama pradėti diegti masiškai nuo 2019 metų.

Centralizuotoje duomenų bazėje būtų kaupiama visa informacija apie elektros energijos suvartojimą. Ši, iš išmaniųjų ir įprastų skaitiklių gaunama informacija leis vartotojui analizuoti savo elektros energijos vartojimą valandų tikslumu. Taip pat vartotojas, prisijungęs prie savo paskyros, galėtų matyti visų tiekėjų pasiūlymus ir palyginti juos su turimu elektros planu. Ši informacija priklausytų vartotojui ir tik jis galėtų pasirinkti, su kuriais elektros energijos tiekėjais sutinka ja pasidalinti.

Numatoma paprasta ir nesudėtinga elektros tiekėjo keitimo tvarka vartotojui – jam tereikėtų pasirašyti sutartį su nauju tiekėju. Tą padaryti būtų galima raštu arba prisijungus prie aukščiau minėtos centralizuotos duomenų bazės ar valdžios vartų, naudojant mobilųjį ar elektroninį parašą. Likusiomis proceso detalėmis pasirūpintų naujas tiekėjas. Tiekėjo keitimo proceso trukmė būtų ne ilgesnė nei trys savaitės.

Planuojama, kad vartotojai, turintys išmanųjį elektros skaitiklį, galėtų nemokamai keisti tiekėją neribotai, o neturintys tokio skaitiklio – elektros tiekėją nemokamai galėtų keisti vieną kartą per metus.

Liberalizavus elektros tiekimo rinką, didžiausią naudą gautų tie vartotojai, kurie pasirinktų tiesiogiai su didmeninės elektros rinkos kaina susietus planus. Naudodami išmaniuosius skaitiklius bei išmaniuosius buitinius prietaisus (pvz., skalbyklės, indaplovės, šilumos siurbliai), kurie leidžia atidėti arba nustatyti veikimo laiką, vartotojai galėtų perkelti intensyvų elektros vartojimą į paros laiką, kai šios energijos kaina būna mažiausia.

Tendencija, kai reikšminga elektros energijos vartojimo dalis perkeliama į nakties metą, sumažintų elektros energijos kainą ir dienos metu. Todėl naudą gautų ir tie vartotojai, kurie neturi galimybių keisti savo elektros energijos vartojimo laiko ar įpročių.

Taip pat didžiausią naudą gautų tie vartotojai, kurie naudoja elektrą šildymui, karštam vandeniui ruošti ar naudojasi elektromobiliu. Daugėjant elektromobilių, vis daugiau vartotojų elektros energijos kainos klausimas būtų ypač aktualus.

Ekspertų analizėje vertintos galimybės ir numatyti būtini žingsniai elektros rinkos liberalizacijai nuo 2020 m. Optimalus ir tinkamiausias liberalizacijos įgyvendinimo planas bus pasirinktas po išsamių diskusijų su suinteresuotomis pusėmis. Viena iš svarbiausių liberalizavimo įgyvendinimo sąlygų – užtikrinti, kad šis procesas nesukeltų elektros energijos kainų augimo ir neturėtų neigiamo poveikio vartotojams.

Siekiant apsaugoti socialiai pažeidžiamų ir neaktyvių vartotojų interesus, numatyta, kad tokiems vartotojams būtų suteikiama 1000 kilovatvalandžių elektros energijos per metus už VKEKK nustatytą elektros energijos kainą. Tai reiškia, kad šiems vartotojams po Liberalizavimo niekas nesikeistų.

Elektros rinkos liberalizacija buitiniams vartotojams numatyta ir strateginiuose Europos Sąjungos ir regioniniuose dokumentuose. Baltijos šalių regiono energetikos plėtros plane (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan – BEMIP). Taip siekiama sudaryti sąlygas visiems vartotojams pasirinkti norimą elektros energijos tiekėją ir užtikrinti mažesnes elektros energijos kainas.

Siekdama Liberalizavimo procesą aptarti su kuo platesne visuomenės dalimi, ministerija skelbia viešąją konsultaciją, kurioje kviečiamos dalyvauti visos suinteresuotos šalys. Konsultacijai buvo parengtas specialus dokumentas, kuriame pateikiamos pagrindinės studijos metu gautos išvados bei Liberalizavimo proceso žingsniai. Su šiuo dokumentu susipažinti galima paspaudus šią nuorodą.

Viešoji konsultacija vyks iki šių metų liepos 1 dienos – iki tada Energetikos ministerija lauks pastabų ir pasiūlymų aukščiau minėtam dokumentui. Pasibaigus viešajai konsultacijai, ministerija surengs viešą diskusiją, kurios metu bus aptartos visos gautos pastabos.

Su pilna Liberalizavimo galimybių studija galima susipažinti šiuo adresu.

Kilus klausimams, prašome konsultuotis ir pasiūlymus bei pastabas siųsti Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus patarėjai Linai Žongolavičiūtei, telefonas: 8 706 64639, el. paštas: lina.zongolaviciute@enmin.lt