„Litgrid“ dešimties metų tinklo plėtros plane svarbiausi projektai skirti integracijai į Europą

Data

2017 07 12

Įvertinimas
0
BFL_5257_m.jpg

Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ atnaujintame dešimties metų perdavimo tinklo plėtros plane įvertino, kad 2017-2026 m. sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais reikės 400 mln. eurų. Bendra investicijų į perdavimo tinklą vertė sieks apie 643 mln. eurų.

„Iki 2026 m. strateginiams ir tinklo atnaujinimo projektams įgyvendinti reikės vidutiniškai po 60 mln. eurų kasmet. Sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais yra svarbiausias strateginis prioritetas ir ilgalaikio sistemos patikimumo užtikrinimo priemonė. Esame visiškai pasirengę ir žinome, ką reikia daryti, kad ilgalaikio sistemos patikimumo projektas būtų įgyvendintas kokybiškai ir laiku, ypač atsižvelgiant į pradedamas vykdyti tinklo pertvarkas Baltijos šalių pasienyje kaimyninėse šalyse“, – sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.  

Per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje pradės veikti dvi naujos 330 kilovoltų (kV) elektros perdavimo oro linijos. Dvigrandės linijos, einančios nuo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės iki Alytaus, statybos darbai bus baigti šiemet. Be to, nauja, maždaug 60 kilometrų ilgio, linija planuojama ir aplink Vilnių. Itin svarbūs ir sinchronizacijai reikalingi projektai jau vykdomi rytinėje Lietuvos dalyje – kitąmet bus pradėta rekonstruoti 330 kV oro linija nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus pastotės, rengiamasi optimizuoti šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo mazgą. 

Pastaraisiais metais fiksuojami rekordiškai geri perdavimo tinklo patikimumo rodikliai – „Litgrid“ kasmet nuosekliai investuoja į tinklo išmanumą, nuotolinį valdymą ir gebėjimą save gydyti. 2017-2026 m. tokios investicijos sudarys penktadalį visų tinklui skirtų lėšų.

„Elektros sistemų sinchronizacija reiškia skirtingų sistemų partnerystę ir pasiryžimą dirbti kartu. Iš partnerių pirmiausia tikimasi patikimumo, todėl ir sinchroninės zonos, į kurią žengsime, dalyviams, turime įrodyti, kad esame verti būti jų gretose – bus vertinama mūsų tinklo būklė ir gebėjimas priimti sprendimus savarankiškai“, – sakė D. Virbickas.

Prognozuojama, kad kasmet elektros vartojimas Lietuvoje augs po 1 proc. ir 2026 m. gali siekti nuo 12 iki 13,4 TWh. Kadangi elektrinių plėtra yra lėtesnė nei elektros poreikio augimas, Lietuva ir toliau išliks importuojančia šalimi. 

„Šiemet pirmą kartą nevertinome galimos naujos atominės elektrinės statybos ir tai dar labiau išryškino elektros gamybos Lietuvoje trūkumus. Investicijos į naujas elektrines yra būtinos, kad elektros sistema būtų pasirengusi augančiam elektros vartojimui, o sprendimai turėtų būti priimami greičiau. Rinkos sąlygos užtikrina, kad dabar trūkstamus 500 megavatų galios importuojame, tačiau nuo 2025 m. pradės trūkti vietinių elektrinių galių sisteminėms paslaugoms“, – sakė D. Virbickas.  

Lietuvos elektros perdavimo tinklų dešimties metų perdavimo tinklo plėtros planas ruošiamas ir atnaujinimas kiekvienais metais, jame įtraukti visi reikšmingi pokyčiai, susiję su elektros gamybos ir perdavimo infrastruktūros įrenginiais.