Europos Komisijai pateiktas Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planas

Data

2019 12 27

Įvertinimas
1
five-bulb-lights-1036936.jpg

Energetikos ministerija Europos Komisijos (EK) Energetikos generaliniam direktoratui pateikė Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planą. Šiame plane aptariamas galutinės elektros energijos kainos buitiniams vartotojams reguliavimo atsisakymas, išmaniosios apskaitos elektros energijos vartotojams įdiegimas. Taip pat numatomas elektros energijos vartojimo duomenų kaupimo ir mainų platformos įdiegimas, planuojami nuo 2025 metų įdiegti pokyčiai balansavimo energijos rinkoje ir planuojamos įgyvendinti kitos elektros rinkos plėtros priemonės.

Energetikos ministerija šiuo metu kuria pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, kuris padės užtikrinti patikimą Lietuvos elektros energetikos sistemos darbą ir pakankamą elektros energijos tiekimo saugumo lygį po 2025 m. Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo plano suderinimas su Europos Komisija yra viena iš pajėgumų užtikrinimo mechanizmo kūrimo būtinų dalių, be kurios toks mechanizmas negalėtų būti įgyvendinamas.

Pajėgumų užtikrinimo mechanizmai gali būti pradėti taikyti tik po to, kai Europos Komisija pateikia savo nuomonę dėl elektros rinkos įgyvendinimo plano, kaip valstybės pagalbos proceso dalies. Energetikos ministerijos žiniomis, Europos Komisija 2020 m. pradžioje planuoja organizuoti viešąją konsultaciją dėl Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo plano. Tikimasi, kad Europos Komisijos nuomonė dėl Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo plano galėtų būti pateikta 2020 metų pirmąjį ketvirtį – taip būtų priartėta prie paskutiniojo valstybės pagalbos dėl pajėgumų mechanizmo įgyvendinimo Lietuvoje suderinimo su Europos Komisija etapo.

Pajėgumų užtikrinimo mechanizmas Lietuvoje bus įgyvendinamas organizuojant pajėgumų aukcionus. Siūlomas įgyvendinti pajėgumų užtikrinimo mechanizmas bus technologiškai neutralus. Tai reiškia, kad organizuojamuose aukcionuose galės dalyvauti ne tik elektros energijos gamybos, bet ir kaupimo ir nepriklausomų elektros energijos paklausos telkėjų valdomi įrenginiai.

Taip pat galės būti panaudojami ne tik esami elektros įrenginiai, bet ir būsimi elektros įrenginiai, kuriuos iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios ketina įrengti pajėgumų aukciono dalyviai. Pajėgumų užtikrinimo mechanizme galės dalyvauti ir kitos ES valstybės narės, kurios elektros energetikos sistema jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungta su Lietuvos elektros energetikos sistema, fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, valdantys esamus pajėgumų įrenginius toje valstybėje narėje.

Kauno technologijos universiteto mokslininkams tikimybiniu metodu įvertinus Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumą 2019–2024 m. ir 2025–2030 m. laikotarpiais, nuo 2025 metų identifikuotas vietinės patikimai prieinamos generacijos trūkumas Lietuvos elektros energetinės sistemos adekvatumui užtikrinti, pasiekiant tikėtiną apkrovos praradimo tikimybę LOLE (angl. Lost of Load Expectation) ne didesnę kaip 8 val. kiekvienais metais. 2019 metais Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) tikimybiniu metodu atlikta vidutinės trukmės adekvatumo prognozė (visos Europos sistemos adekvatumo stebėsenos vertinimas), kuri šiuo metu pateikta viešai konsultacijai su visuomene, numato, kad 2025 metais Lietuvoje tikėtina apkrovos praradimo tikimybė LOLE gali išaugti iki 29,5 val. per metus. Įgyvendinant elektrose energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, kaip tik ir bus užtikrintas Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumas ir išsprendžiami sistemos iššūkiai, kurie atsirastų po 2025 m.

Atsižvelgiant į atlikto Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimo rezultatus ir identifikuotus iššūkius nuo 2025 m., taip pat vadovaujantis 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos 20 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad valstybės narės, turinčios adekvatumo problemų, parengia ir paskelbia įgyvendinimo planus, kuriuose pateikia priemonių, kuriomis siekiama pašalinti nustatytus reglamentavimo iškraipymus arba rinkos nepakankamumą, kaip valstybės pagalbos proceso dalį, priėmimo tvarkaraštį.

Planas parengtas vadovaujantis Kauno technologijos universiteto mokslininkų studija bei bendradarbiaujant su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, UAB EPSO-G, AB „Litgrid“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Su Lietuvos elektros rinkos plėtros įgyvendinimo planu galima susipažinti čia.