ES ministrai pritarė Lietuvos siūlymams dėl elektros iš trečiųjų šalių prekybos ir ambicingų atsinaujinančios energetikos tikslų

Data

2017 12 19

Įvertinimas
1
TTE_20171218.jpg

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas gruodžio 18 d. Briuselyje dalyvavo Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje. Jame sutarta dėl keturių Europos Sąjungos (ES) teisės aktų pasiūlymų, sudarančių „švarios energijos paketą“. Didžiausias dėmesys jame skiriamas konkurencingos ir vartotojams naudą nešančios ES elektros vidaus rinkos sukūrimui, atsinaujinančios energetikos plėtrai, Energetikos Sąjungos sukūrimui bei jos tikslų 2030 m. pasiekimui.

Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas teigė, kad Lietuva palaiko Europos Komisijos (EK) siūlomas priemones, kurios leis sukurti labiau integruotą, konkurencingesnę ir į vartotoją orientuotą elektros energijos rinką. Tačiau pažymėta, kad šių tikslų nepavyks pasiekti, jeigu nebus užtikrintos vienodos veikimo taisyklės elektrai, pagamintai ES viduje pagal ES standartus, ir elektrai, kuri patenka į ES vidaus rinką iš trečiųjų šalių.

Ministras pažymėjo, kad šiuo metu elektros energija iš trečiųjų šalių gali laisvai patekti į ES rinką, nepaisant to, kad jose gamintojams taikomi kur kas mažesni reikalavimai (aplinkosauginiai, branduolinės saugos ir kt.) nei ES gamintojams, kurie privalo atitikti pačius aukščiausius standartus.  

„Tai sukuria nesąžiningą konkurenciją ES energijos gamintojų atžvilgiu ir energetinio saugumo grėsmes. Kartu tai prieštarauja pamatiniam Energetikos Sąjungos tikslui – turėti gerai funkcionuojančią ES elektros rinką, kurioje visi dalyviai veikia vienodomis konkurencinėmis sąlygomis. Todėl būtina imtis teisinių priemonių, kurios leistų užkirsti kelius iškraipyti elektros rinką ir nestabdytų švarios energijos plėtros“, – Taryboje akcentavo energetikos ministras, kviesdamas kitų ES valstybių narių ministrus pritarti Lietuvos siūlomoms pataisoms dėl lygių konkurencijos sąlygų elektros prekybai su trečiomis šalimis sukūrimo.

Nuoseklių Lietuvos pastangų dėka, Tarybos patvirtinta Elektros vidaus rinkos direktyva papildyta nuostata, kad ES elektros vidaus rinkos dalyviai iš trečiųjų šalių turi laikytis ES ir valstybių narių teisės, įskaitant ir aplinkosaugos ir saugos politikos. Šia nuostata pripažįstama Lietuvos nuolat kelta problema dėl vidaus rinkos iškraipymo, kuris atsiranda dėl skirtingų standartų taikymo iš trečiųjų šalių patenkančiai elektrai. Kartu pripažįstamas poreikis šią problemą spręsti europiniu lygiu, siekiant užtikrinti sklandų ES vidaus rinkos veikimą ir ES elektros gamintojų konkurencingumo apsaugą.  

Didelę pažangą žaliosios energetikos plėtroje daranti Lietuva pritarė EK pasiūlymui dėl ambicingų atsinaujinančios energetikos tikslų – iki 2030 m. 27 proc. visos ES suvartojamos energijos turėtų būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai leistų ES tapti pasauline lydere atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) srityje. 

Ministrai sutarė dėl Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos pakeitimo pasiūlymo, kuriuo numatoma, kad, siekdamos AEI plėtros elektros sektoriuje, valstybės turės siekti atverti rinkas kitų valstybių narių atsinaujinančios energetikos projektams, o paramą AEI pritaikyti prie rinkos sąlygų. Tai pat turės būti didinamas AEI naudojimas šildymo ir vėsinimo sektoriuose, plečiamas biodegalų naudojimas transporto sektoriuje. 

„Pagrindinis atsinaujinančios energijos plėtros tikslas turi būti ekonomiškai efektyvus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas. Lietuvos Energetinės nepriklausomybės strategijos projekte numatyta, kad 2030 m. transporto sektoriuje AEI turėtų sudaryti 15 proc. Todėl Lietuva gali paremti ir ES pirmininkaujančios šalies siūlomą 14 proc. AEI tikslą 2030 m. transporto sektoriuje“, – pritardamas ambicingam AEI tikslui ES transporto sektoriuje teigė energetikos ministras. 

Atnaujinama Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva numato įsteigti naują europinę atsinaujinančios energijos vystymo platformą, kuriai pagrindą padėjo spalį tarp Lietuvos ir Liuksemburgo pasirašyta pirmoji ES sutartis dėl atsinaujinančios energetikos statistinių kiekių perdavimo. Energetikos ministras pabrėžė, kad ši platforma sukurs galimybes Lietuvos ir Liuksemburgu dvišaliu susitarimu įtvirtintai sėkmės istorijai tapti įprastine ir veiksminga ES praktika, siekiant 2030 m. atsinaujinančios energetikos tikslų.

Ministrai taip pat pritarė Energetikos Sąjungos valdymo sistemos sukūrimo reglamentui. Juo numatoma, kad kiekviena ES valstybė narė iki 2019 m. pabaigos turės parengti nacionalinius integruotus energetikos ir klimato kaitos planus. Juose bus numatyti nacionaliniai tikslai ir priemonės Energetikos Sąjungos tikslams pasiekti – vidaus rinkos ir energetinio saugumo stiprinimo, atsinaujinančios energijos plėtros, energetinio efektyvumo didinimo, tyrimų, inovacijų ir konkurencijos skatinimo. Šių planų ir pažangos ataskaitų rengimas bei nuolatinė EK stebėsena užtikrins lanksčią, bet patikimą ir investuotojams saugumą suteikiančią sistemą, garantuojančią ambicingų tikslų pasiekimą ir Energetikos Sąjungos sukūrimą. 

Energetikos ministras, pritardamas, kad būtų tarpiniai ES atsinaujinančios energetikos tikslų įvertinimai, kartu palaikė pasiūlymą siekti kuo ambicingesnių tikslų. Taryboje tarpiniai AEI tikslai buvo ženkliai padidinti - 2023 m. turi būti pasiekta 24 proc. 2030 m. tikslo, 2025 m. – 40 proc. ir 2027 m. – 60 proc. 

ES Tarybai pirmininkavimą nuo sausio 1 d. perimanti Bulgarija šių sutarimų pagrindu pradės derybas su Europos Parlamentu. Šie teisės aktai įsigalios šioje Energetikos taryboje patvirtintų susitarimų pagrindu pabaigus derybas su Europos Parlamentu ir Europos Komisija.

Vakar Briuselyje taip pat įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos ministrų susitikimas su EK pirmininko pavaduotoju Marošu Šefčovičiumi ir už klimato politiką ir energetiką atsakingu EK nariu Migueliu Ariasu Cañete dėl Baltijos šalių elektros sistemos integracijos į Europos tinklus. Jame pasiektas reikšmingas postūmis ir sutarta, kad galutinis sprendimas dėl geriausio sinchronizacijos būdo per Lenkiją turi būti priimtas iki 2018 m. vasaros.

EK pranešimą galite rasite čia.