ES fondų investicijos energetikos sektoriuje bus vykdomos sparčiau ir efektyviau

Data

2019 11 20

Įvertinimas
1
money-2180330_960_720.jpg

Vyriausybė šiandien pritarė Energetikos ministerijos parengtam Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos (NŠŪPP) pakeitimo projektui, kuris leis spartinti Europos Sąjungos (ES) fondų investicijas ir kartu įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijos tikslus.

Šios programos pakeitimas sudaro palankesnes sąlygas savivaldybėms pačioms nuosekliai ir racionaliai planuoti šilumos ūkio plėtrą taip, kad būtų pasiekti nacionaliniai energetikos tikslai – 2030 m. centrinio šildymo sektoriuje 90 proc. šilumos būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).

Šios programos pakeitimas taip pat yra viena iš esminių sąlygų siekiant skirti paramą mažos galios biokurą naudojančių kogeneracinėms jėgainėms savivaldybėse įrengti. Iki metų pabaigos bus paskelbtas naujas kvietimas mažajai kogeneracijai skatinti. Tam bus skirta 12 mln. eurų.

 „Šie pakeitimai svarbūs ne tik nacionaliniams atsinaujinančios energetikos tikslams pasiekti, bet ir siekiant spartinti ES fondų investicijas. Reikia pripažinti, kad kai kurių projektų įgyvendinimo tempas šiuo metu yra sulėtėjęs, tačiau patvirtintos naujos priemonės leis efektyviau ir sparčiau investuoti europines lėšas į energetiką“, – sako energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.

Kitą savaitę Vyriausybėje planuojama svarstyti teisės aktų pakeitimus dėl viešųjų pastatų energetinio efektyvumo didinimo programos keitimo. Tai turėtų ne tik suaktyvinti viešųjų pastatų atnaujinimo procesą siekiant nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų, bet ir bus galimybė panaudoti neinvestuotas dabartinio periodo ES lėšas.

Pagal 2019 m. ES fondų lėšų išmokėjimo plano už III ketv. vykdymą Energetikos ministerija yra įvykdžiusi 63 proc. plano. Šiuo metu plano vykdymas siekia 71 proc.

Labiausiai Energetikos ministerijos ES lėšų išmokėjimo vėlavimas susijęs su Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) projekto įgyvendinimo vėlavimu. Ministerija savo ruožtu sieks užtikrinti projekto finansinių srautų efektyvesnę priežiūrą.

2020-2021 m. planuojama galutinai užbaigti Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą, toliau vystyti centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimo ir plėtros projektus, elektros ir gamtinių dujų perdavimo sistemų modernizavimo ir plėtros projektus. Taip pat numatyta sudaryti sutartis pagal naujai parengtas gaminančių vartotojų ir mažos galios biokurą naudojančių kogeneracinių jėgainių priemones.

Iki 2020 m. pabaigos bus sudarytos sutartys už visą Energetikos ministerijos skirtą ES fondų lėšų sumą. Kitais metais planuojama išmokėti projektams apie 110 mln. eurų.