Energijos vartojimo efektyvumo srityje – Lietuvos pažanga siekiant ES tikslų

Data

2019 05 28

Įvertinimas
0
energy-167969_1920.jpg

Energetikos ministerija parengė ir Europos Komisijai pateikė pažangos ataskaitą apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo pasiekimus. Lietuva iki 2018 m. jau yra sutaupiusi beveik du trečdalius energijos kiekio, kurį užsibrėžta sutaupyti iki 2020 m. pabaigos.

Lietuva turi įgyvendinti ES reikalavimus ir nuo 2014 m. iki 2020 m. pabaigos sutaupyti 11,7 teravatvalandės (TWh) energijos. Šiuo metu taikomos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės leido sutaupyti beveik 7,5 (TWh).

„Per paskutinius dvejus metus pradėtas didelį poveikį turinčių energijos taupymo priemonių įgyvendinimas ir jau matome progresą, siekiant Lietuvos tikslų energijos efektyvumo srityje. Energijos vartojimo mažinimas yra prioritetinė kryptis ES energetikoje, kuri būtina kuriant tvarią ir švarią aplinką, didinant konkurencingumą ir taupant energijos vartotojų pinigus“, – sako energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis.

2017 metais Lietuvos energijos produktyvumo rodiklis, kuris rodo, kiek prekių ir paslaugų šalyje buvo sukurta su konkrečiu energijos kiekiu buvo geriausias tarp Baltijos šalių. Lyginant su 2010 m. Lietuvoje sukurta trečdaliu daugiau prekių ir paslaugų, tam sunaudojant panašų energijos kiekį.

Siekiant įgyvendinti ambicingus energetinio efektyvumo tikslus, 2017 m. Energetikos ministerija patvirtino naujas priemones, kurios lėmė didesnį proveržį šioje srityje. Didžiausią įtaką geresniems rezultatams davė Energetikos ministerijos pasirašyti energijos sutaupymo susitarimai su energetikos įmonėmis. Taip pat energijos sutaupymų rodiklį 2017 m. kilstelėjo daugiabučių namų bei viešosios paskirties pastatų modernizavimas.

2014 – 2017 m. didelę įtaką sutaupymams davė ir energijos taupymo priemonės, įgyvendinamos pagal Klimato kaitos ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programas, tokios kaip ekonomaizerių diegimas, šilumos gamybos įrenginių keitimas, pastatų atnaujinimas ir viešojo transporto priemonių atnaujinimas.

Energetikos ministerija siekia dar sparčiau įgyvendinti europinius įsipareigojimus dėl energijos sutaupymo, todėl 2018 m. energijai imlioms pramonės įmonėms patvirtintas diferencijuoto VIAP mokesčio taikymo modelis, leidžiantis įmonėms susigrąžinti dalį sumokėto VIAP įmokų. Svarbi sąlyga – didesnė dalis įmonių susigrąžintų lėšų už VIAP turėtų būti nukreiptos diegti įmonių energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.

Taip pat nuo 2019 m. pradėjo veikti finansinė priemonė, skirta paskatinti gyventojus keisti neefektyvius šilumos gamybos įrenginius (biokuro katilus) į efektyvesnes technologijas, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją.

Energetikos ministerija planuoja įdiegti ir kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones. Antroje 2019 m. pusėje planuojama teikti finansinę paramą daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui.

Aplinkos ministerija numato inicijuoti skatinimo priemones fiziniams asmenims, kad būtų naudojamos efektyvesnės ir mažiau taršios transporto priemonės vietoje senų ir taršių transporto priemonių. Taip pat planuojama finansiškai skatinti įmones, kad šios diegtų energijos vartojimo efektyvumo priemones, nurodytas atlikus energijos auditus.

Kasmet rengiamoje ataskaitoje panaudoti Lietuvos statistikos departamento, koordinuojančio šalies oficialios statistikos rengimą bei kitų valstybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų oficialiai pateikti duomenys.