Energijos vartojimo efektyvumo srityje Lietuvai dar teks pasitempti

Data

2018 06 19

Įvertinimas
0
energy-168695_1920.jpg

Birželio 19 d. Valstybės kontrolė paskelbė audito ataskaitą dėl energijos vartojimo efektyvumo. Joje teigiama, kad per paskutinius metus pastebimas ryškus postūmis, įgyvendinant europinius įsipareigojimus dėl energijos sutaupymo. Tenka pripažinti, kad iki 2017 m. efektyvumo tikslų įgyvendinimo tempas nebuvo pakankamas ir dalis svarbių priemonių, kurios lems proveržį šioje srityje, Energetikos ministerijos patvirtintos tik pernai bei šiemet.

Nuo 2014 m. buvo įgyvendinama tik dalis energijos taupymo priemonių, nes Lietuva dvejus metus vėlavo, ir tik 2016 m. pabaigoje, Europos Sąjungai (ES) vykdant pažeidimo procedūras, į nacionalinę teisę perkėlė ES Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas.

Pažymėtina, kad Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nurodyta, kokie energijos sutaupymai pasiekti iki 2016 m. pabaigos. Tačiau nebuvo vertinamos šios Vyriausybės darbo metu Energetikos ministerijos 2017 m. patvirtintos dvi esminės priemonės, kurios leis pasiekti proveržį energijos taupymo srityje ir ženkliai pagerins Lietuvos energijos efektyvumo rodiklius.

Pirmoji priemonė – tai Energetikos ministerijos pasirašyti  susitarimai su valstybei priklausančiomis energetikomis įmonėmis, kuriais įmonės įsipareigojo iki 2020 m. sutaupyti 1,9 TWh energijos, neuždedant papildomos naštos ant vartotojų pečių. Taip pat pasirašyti susitarimai ir su energijos tiekėjais dėl vartotojų informavimo apie energijos efektyvumo priemones ir jų naudą – šie susitarimai taip pat prisidės prie ES direktyvos tikslų įgyvendinimo.

Antroji priemonė – viešųjų pastatų atnaujinimas. Siekiant spartesnio energijos sutaupymo viešųjų pastatų srityje, Vyriausybė gegužės mėnesį pritarė Energetikos ministerijos siūlymams įpareigoti visas ministerijas, kurioms priklauso šimtai neefektyvių pastatų, tokius pastatus atnaujinti arba jų visiškai atsisakyti.

Iki šiol valstybės institucijos nebuvo motyvuotos atnaujinti joms priklausančius neefektyvių pastatų, kadangi tai nesukeldavo joms jokių finansinių pasekmių. Pagal naują tvarką, jeigu nebus priimami jokie sprendimai dėl energetiškai neefektyvių pastatų, institucijai bus skiriamas mažesnis finansavimas iš biudžeto su energija susijusioms išlaidoms padengti. Šiuo metu procesas jau įsibėgėja ir yra pasirašytos devynios sutartys dėl viešųjų pastatų atnaujinimo.

Taip pat Energetikos ministerija kuria ir naujas papildomas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurios, jeigu joms bus pritarta šį mėnesį Seime, įsigalios nuo 2019 m. pradžios.

Viena jų, tai yra diferencijuoto VIAP mokesčio taikymas energijai imliai pramonei, kas reiškia, kad susigrąžintos lėšos už VIAP bus nukreiptos į įmonių energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.

Energetikos ministerija taip pat nori atkreipti dėmesį, kad siekiant visiškai įgyvendinti europinius įsipareigojimus dėl energijos vartojimo efektyvumo, būtina spręsti dėl papildomo finansavimo skyrimo efektyvumo priemonėms įgyvendinti.