Energijos vartojimo efektyvumas bus didinamas visuose sektoriuose – tai sustiprins Lietuvos ekonomiką

Data

2020 06 04

Įvertinimas
0
paper-3309829_1280.jpg

Seimas pritarė Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo pakeitimo projektui, kuris leis įgyvendinti nacionalinius energetinio efektyvumo tikslus ir prisiimtus Europos Sąjungos (ES) įsipareigojimus. Numatyta, kad 2030 m. pirminės ir galutinės energijos intensyvumas bus 1,5 karto mažesnis negu 2017 m., taip Lietuvos energijos intensyvumas priartės prie ES vidurkio.

Įstatymu nustatytas pirminės ir galutinės energijos suvartojimo ir energijos sutaupymo tikslo bus siekiama diegiant ir taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones pas energijos vartotojus. Iki 2030 m. turi būti sutaupyta 27 teravatvalandės galutinės energijos – tiek elektros energijos Lietuva dabar suvartoja per pustrečių metų.

Efektyvumo didinimas – viena iš svarbiausių energetikos krypčių. Augant energijos poreikiui ir didėjant klimato kaitos iššūkiams, taupus ir atsakingas energijos vartojimas tampa vis svarbesnis, kartu tai yra ir ekonomikos konkurencingumo stiprinimo šaltinis. Atsakingai naudoti energijos išteklius privalo kiekviena grandis – nuo pramonės įmonių iki namų ūkių, kad pasiektume užsibrėžtų tikslų“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Siekiant energijos sutaupymo tikslų būtina toliau didinti energijos suvartojimo efektyvumą visose pagrindinėse Lietuvos ūkio srityse – pramonėje, transporte, žemės ūkyje, paslaugų ir namų ūkių sektoriuose.

Seimas įtvirtino energijos efektyvumo didinimo pirmumo principo taikymą Lietuvoje ir nustatė atsakingas institucijas skirtinguose sektoriuose, kurios privalo užtikrinti, kad privalomas sutaupyti energijos kiekio tikslas iki 2030 m. bus pasiektas.

Institucijos, kurios įgyvendina ar rengia naujas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, pirmiausia jas turės įgyvendinti pas socialiai pažeidžiamus energijos vartotojus ir socialiniuose būstuose.

Seimas šiandien taip pat įtvirtino elektros energijos paklausos valdymo priemonę – paklausos telkimo veiklą.

Siekiant reglamentuoti paklausos telkimo veiklą, apibrėžtos naujos sąvokos: vartotojo elektros energijos paklausos pokytis, elektros energijos paklausos telkimas, nepriklausomas elektros energijos paklausos telkėjas, taip pat apibrėžtas nepriklausomas paklausos telkėjas kaip rinkos dalyvis, kuris vykdo leidimais reguliuojamą veiklą, be to, sudaromos prielaidos nustatyti nediskriminacines nepriklausomo paklausos telkėjo dalyvavimo elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose technines ir kitas sąlygas.

Taip sudarytos galimybės atsirasti naujoms paslaugoms elektros energijos rinkoje ir  naujiems rinkos dalyviams – nepriklausomiems elektros energijos paklausos telkėjams. Tai prisidės ne tik prie geresnio elektros sistemos valdymo, bet ir užtikrins efektyvesnį elektros energijos vartojimą.