Energetikos taryboje aptarta atsinaujinančių energijos išteklių svarba mažinant klimato kaitą

Data

2018 12 20

Įvertinimas
0
{2530253E-457A-154C-B15E-3AEF9BB21AE0}.jpg

Gruodžio 19 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dalyvavo ES energetikos taryboje, kurioje diskutuota dėl ilgalaikės Europos Sąjungos strategijos mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Taryboje taip pat kalbėta apie ES Dujų direktyvos peržiūrą, kuri įtvirtintų nuostatas dėl ES teisės taikymo ir tiems dujotiekiams, kurie jungia Europos Sąjungą su trečiosiomis šalimis. 

Ministrų tarybos posėdyje energetikos ministras pažymėjo, kad nerimą keliančios klimato kaitos tendencijos verčia imtis neatidėliotinų tolimesnių veiksmų. 

„Energetikos ir transporto sektoriai susiduria su didžiausiais dekarbonizacijos iššūkiais. Akivaizdu, kad šiuos iššūkius reikia spręsti įtraukiant visus lygmenis – ne tik europinį ir nacionalinį, bet aktyviai įsitraukiant ir regionams – savivaldybėms ir miestams. Turi būti numatytos konkrečios priemonės ir, kas svarbiausia, jos turi būti įgyvendintos“, – kalbėjo energetikos ministras.

Siekiant suderinti energetikos ir klimato sričių tikslus, kiekviena ES valstybė narė iki šių metų pabaigos turi parengti integruotų nacionalinių energetikos ir klimato planų projektus ir juos pateikti Europos Komisijai. Lietuva savo įsipareigojimus sėkmingai įvykdė ir šios savaitės pradžioje jau pateikė savo nacionalinio integruoto energetikos ir klimato plano projektą Europos Komisijai ir viešosioms diskusijoms.

Vienas iš svarbiausių kelių kovoti su klimato kaita yra atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, todėl energetikos ministras atkreipė dėmesį, kad būtina jau dabar spręsti, kaip bus užtikrinta sklandi ir subalansuota žaliosios energetikos integracija į energetikos sistemą.  

Taip pat ministras pažymėjo, kad nepaisant didėjančio atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, nemažai ES valstybių narių susidurs su iššūkiais siekiant nacionalinių tikslų šioje srityje ir prisidedant prie europinio tikslo pasiekimo. Pasinaudojant Lietuvos ir Liuksemburgo pirmąja sėkmės istorija perduodant žaliosios energetikos statistiką (toks susitarimas tarp Lietuvos ir Liuksemburgo buvo pasirašytas 2017 m. spalį), ministras ragino aktyviai ES lygiu plėtoti statistinių perdavimų mechanizmą ir sukurti tam skirtą platformą, kuri galėtų veikti kaip atsinaujinančių energijos išteklių birža. Ji būtų skirta sutelkti atsinaujinančios energetikos statistinių duomenų perviršius ir pakeistų dvišalius susitarimus, kurių sudarymas, kaip parodė Lietuvos patirtis, pareikalauja nemenkų nacionalinės administracijos išteklių ir nėra greitas procesas. 

Kalbėdamas dėl Dujų direktyvos peržiūros, Ž. Vaičiūnas akcentavo, kad Lietuva yra nusivylusi nepakankama pažanga svarstant strategiškai svarbius Europos Komisijos pasiūlymus, kad energetikos sritį reglamentuojanti ES teisė būtų taikoma ir didelį poveikį ES dujų vidaus rinkai darantiems dujotiekiams, kurie jungia ES su trečiosiomis šalimis.

Akcentuota, kad peržiūrint šią direktyvą reikalingas konkretus ir operatyvus rezultatas, o ne procesas, todėl ministras ragino pirmininkavimą ES Tarybai nuo 2019 m. sausio mėn. perimančią Rumuniją kuo skubiau dirbti šiuo klausimu ir pasiekti sutarimą su Europos Parlamentu dėl direktyvos peržiūros iki jo rinkimų 2019 m. gegužę.

Vizito Briuselyje metu energetikos ministras taip pat susitiko su Europos Komisijos Pirmininko Pavaduotoju Energetikos Sąjungai Maroš Šefčovič ir komisaru, atsakingu už klimato politiką ir energetiką Miguel Arias Cañete, energetikos Generalinio Direktorato generaliniu direktoriumi Dominique Ristori.

Susitikimų metu ministras pristatė šį antradienį Seimo priimtą sprendimą išpirkti SGD laivą-saugyklą, taip užtikrinant ilgalaikį SGD teikimą ir optimizuojant SGD laivo-saugyklos išlaikymo kaštus. Susitikimuose taip pat aptartas Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto įgyvendinimas – pasiekta pažanga, artimiausi žingsniai ir ES finansinės paramos užtikrinimo būtinybė tiek artimiausiu metu, tiek tolimesnėje perspektyvoje.