Energetikos Taryboje - apie naujosios EK prioritetus energetikoje

Data

2019 12 04

Įvertinimas
1
Energy council.jpg

Šiandien (gruodžio 4 d.) energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas Briuselyje dalyvavo Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje, kur diskutuota apie naujosios Europos Komisijos prioritetus energetikoje bei nacionalinius energetikos ir klimato planus.

Pasveikinęs naująją ES energetikos komisarę Kadri Simson, energetikos ministras pažymėjo, kad Europos Komisijos lyderystė ir valstybių narių bendradarbiavimas per ateinančius penkerius metus yra svarbus artėjant prie ambicingos klimatui neutralios ES ekonomikos vizijos įgyvendinimo.

Ministras teigė, kad Lietuva palaiko naujosios EK braižomas energetikos politikos gaires, tarp kurių - efektyvus energijos naudojimas, sparti atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, glaudus regioninis bendradarbiavimas energetikos srityje, suskystintųjų gamtinių dujų potencialo išnaudojimas, energetinio skurdo mažinimas.

Kartu Ž. Vaičiūnas pažymėjo, kad ypatingo EK dėmesio reikia užtikrinant ES ir jos piliečių saugumą, kuris tampa pažeidžiamas dėl ES kaimynystėje nesaugiai statomų branduolinių elektrinių.

Lietuvos prašymu Tarybos darbotvarkė papildyta klausimu dėl Astravo atominės elektrinės (Astravo AE) ir streso testų metu pateiktų saugos rekomendacijų įgyvendinimo. Ministras priminė visų ES šalių ministrams, kad Baltarusija pabrėžtinai siekia spartinti Astravo AE statybas ir kartu vilkina streso testų procesą bei vis dar nėra įsipareigojusi įgyvendinti 2018 m. ES ekspertų grupės pateiktų rekomendacijų.

Ministro kreipėsi į Europos Komisijos (EK) prašydamas svarbiausią dėmesį skirti Astravo AE klausimui ir kuo skubiau kreiptis į Baltarusiją, raginant pateikti nacionalinį veiksmų planą tarptautinių ekspertų peržiūrai ir įgyvendinti rekomendacijas iki reaktoriaus paleidimo. Savo ruožtu EK turėtų vykdyti atidžią šio plano įgyvendinimo priežiūrą.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad ypač laukiami EK siūlymai, kurie leis užtikrinti, kad elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose aplinkosaugos ir saugos standartai yra žemesni nei ES, neiškraipytų ES elektros rinkos ir neigiamai neveiktų ES elektros gamintojų. Tai ypač svarbu siekiant ambicingų ES atsinaujinančios energetikos tikslų.

Diskusijoje apie nacionalinius integruotus energetikos ir klimato planus ministras pažymėjo, kad Lietuva yra tarp lyderiaujančių ES pagal atsinaujinančios energijos tikslus. Taip pat numatytos papildomos svarbios priemonės, kurios leis ženkliai padidinti energetinį efektyvumą.

Ministras akcentavo, kad kaip tik šiandien Lietuvoje baigiama viešoji konsultacija dėl nacionalinio integruoto energetikos ir klimato plano ir tikimasi Vyriausybėje patvirtintą planą EK pateikti laiku – iki metų pabaigos.

Ž. Vaičiūno teigimu, Lietuva palaiko EK išsikeltą tikslą iki 2050 metų pasiekti klimato neutralumą, tačiau būtina atkreipti dėmesį į kiekvienos šalies galimybes.

„Tai yra ne tik perėjimas energetikoje prie atsinaujinančių ir švarių energijos šaltinių. Pirmiausia tai yra pačios visuomenės virsmas. Ir nors šis perėjimas neabejotinai atneš naudos kiekvienam iš mūsų ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau visa tai turi būti daroma užtikrinant, kad visos ES šalys ir visi jų gyventojai būtų laimėtojais. Todėl bus būtinas ne tik valstybių indėlis, bet ir ES parama“, - kalbėjo energetikos ministras.

Ministras pažymėjo, kad Lietuvos energetikos ir klimato planui įgyvendinti iki 2030 m. reikės iki 14 mlrd. eurų. Tokios investicijos yra didelis iššūkis Lietuvoje, kurioje energetinio skurdo lygis siekia 29 proc.

Lietuva, kaip ir kiekviena ES narė, iki 2030 metų siekia konkrečių tikslų, kuriuos lemia mūsų energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situacija. Iki 2030 m. Lietuva sieks, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį  energetikoje.