Energetikos ministro Arvydo Sekmoko atsakymai į Seimo narių interpeliaciją (tęsinys)

Data

2010 12 27

Įvertinimas
0

14. Kiek ir kokie elektros tiekėjai teikia elektros energiją pagal tiesiogines sutartis didžiausiems elektros vartotojams?

Tiesiogines sutartis su vartotojais gali sudaryti visuomeninio ar nepriklausomo tiekimo licencijas turintys asmenys. Viso Lietuvoje yra 56 nepriklausomi tiekėjai, jų sąrašas yra pateikiamas priede Nr. 5, ir 2 visuomeniniai tiekėjai (AB VST ir AB Rytų skirstomieji tinklai, kurie yra jungiami į vieną akcinę bendrovę LESTO). Tiekėjai gali pirkti elektros energiją arba iš Lietuvoje esančių elektros gamintojų, arba biržoje. Importuojama elektros energija parduodama tik biržoje.

Energetikos ministerija viršytų savo įgaliojimus, siekdama gauti ir viešinti informaciją apie privačius subjektus, kas iš jų yra didžiausi elektros vartotojai, iš kokių tiekėjų ir kiek elektros energijos jie perka.

15. Kokias teisines ir konsultacines paslaugas ir iš ko pirko Jūsų vadovaujama ministerija bei ministerijos kuruojamos įmonės? Kodėl paslaugos perkamos iš tų pačių kontorų/įmonių, teikiančių analogiškas paslaugas ministerijos reguliavimo srityje esančioms įmonėms? Ar šioms paslaugoms yra skelbiami viešieji pirkimai?

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija yra perkančioji organizacija ir pirkimus atliko vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.

1. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija nuo jos įsteigimo (2009 m. sausio 12 d.) pirko šias konsultacines paslaugas, tyrimus ir studijas:

- Dėl Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006-2010 metų programos įgyvendinimo analizės atlikimo ir pasiūlymų dėl šios programos ir jos įgyvendinimo priemonių 2011-2015 metams parengimo. Paslaugų teikėjas – UAB „COWI Lietuva“;

- Patariamosios ir konsultacinės inžinerijos paslaugos (ekspertinis vertinimas). Paslaugų teikėjas IĮ „Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma“;

- Dėl šalies savivaldybėse esamų atsinaujinančių energijos šaltinių (biokuro, hidroenergijos, saulės energijos, geoterminės energijos) ir komunalinių atliekų panaudojimo energijai gaminti. Paslaugų teikėjas – Lietuvos energetikos institutas;

- Dėl gamtinių dujų tiekimo sutrikimo Lietuvoje rizikų įvertinimo ir galimų scenarijų modeliavimo. Paslaugų teikėjas - UAB „COWI Lietuva“;

- Dėl energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų nustatymo perkančiosioms organizacijoms galimybių analizės atlikimo ir poveikio įvertinimo. Paslaugų teikėjas - Lietuvos energetikos institutas;

- Dėl energetinių paslaugų bendrovių (EPB) atsiradimo ir plėtros kliūčių analizės atlikimo, kliūčių pašalinimo būdų nustatymo bei teisinių EPB atsiradimo ir plėtros prielaidų sukūrimo. Paslaugų teikėjas - UAB „Ekotermija“;

- Dėl atnaujinamos Nacionalinės energetikos strategijos tikslinimo atsižvelgiant į ekonominius ir finansinius aspektus bei numatomų strateginių iniciatyvų ekonominės analizės atlikimo. Paslaugų teikėjas - McKinsey & Company.

- Konsultavimo paslaugos, išvadų pateikimas dėl pasiūlymų atitikimo pirkimo dokumentams. Paslaugų teikėjas – UAB „GALI“;

- Konsultavimo paslaugos dėl visuomenės informavimo apie teisinius ginčus, kurių šalis yra Lietuvos Respublika (Energetikos ministerija). Paslaugų teikėjas – UAB „Publicum“

2. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija nuo jos įsteigimo (2009 m. sausio 12 d.) pirko šias teisines paslaugas:

- Dėl Lietuvos Respublikos teisinių rizikų, susijusių su galimu arbitražiniu (ar teisminiu) ginču tarp Lietuvos Respublikos ir privataus LEO LT, AB investuotojo, įvertinimo ir teisinės išvados bei pasiūlymų pateikimo. Paslaugų teikėjas – Advokatų kontora „Smaliukas, Juodka, Beniušis ir partneriai” (dabartinis pavadinimas - Advokatų kontora „Varul Vilgerts Smaliukas“);

- Dėl atstovavimo valstybės interesams administracinėje byloje Nr. I-712-38/2009 pagal UAB “Dujotekana“ skundą Lietuvos Respublikai dėl žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijos veiksmais, atlyginimo. Paslaugų teikėjas - advokatų profesinė bendrija „Jurevičius, Bartkus ir partneriai“;

- Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „NDX energija“ sutarties „Dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo“ ir Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės sudarytos sutarties su Konsorciumu „Nukem technologies GmbH“ – GNS“ „Dėl panaudoto branduolinio kuro saugyklos įrengimo“ bei su nurodytomis sutartimis susijusių sutarčių ir dokumentų teisinės analizės, dalyvavimo derybose bei teisinių išvadų ir teisinių konsultacijų tiekimo. Paslaugų teikėjas - Advokatų kontora „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir Partneriai“.

- Dėl teisinių konsultacijų teikimo dėl Rusijos Federacijos bendrovės „Gazprom“ reikalavimo Lietuvos Respublikai, susijusio su Kauno termofikacijos elektrinės įsigijimo sandoriu ir dalyvavimo su minėtu reikalavimu susijusiose derybose. Paslaugų tiekėjas - Advokatų kontora „Sutkienė, Pilkauskas ir partneriai“ (dabartinis pavadinimas - Advokatų kontora „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“);

- Dėl teisinių konsultacijų teikimo dėl Vokietijos bendrovės E.ON Ruhrgas ir Lietuvos Respublikos bei Rusijos Federacijos bendrovės „Gazprom“ ir Lietuvos Respublikos investicinių ginčų, susijusių su nacionalinių teisės aktų pakeitimais, atliktais įgyvendinant trečiąjį Europos Sąjungos energetikos paketą ir dalyvavimo su minėtu investiciniu ginču susijusiose derybose. Paslaugų teikėjas – Advokatų kontora „Latham&Watkins LLP“.

Kadangi visų aukščiau išvardintų Energetikos ministerijos viešųjų pirkimų objektai patenka į LR viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimo sritį, visos paslaugos įsigytos taikant viešųjų pirkimų procedūras, kurias reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1-125 (tokias taisykles privalo turėti visos perkančiosios organizacijos).

Paslaugų teikėjai pasirinkti, t.y. pirkimų laimėtojai nustatyti, griežtai laikantis teisės aktuose įtvirtintų ir pirkimo dokumentuose nustatytų vertinimo kriterijų (aukščiau išvardinti pirkimai vykdyti taikant mažiausios kainos kriterijų). Energetikos ministerijos vykdomi pirkimai nėra susiję su jos reguliavimo srityje veikiančių įmonių ar bendrovių įvykdytų paslaugų, darbų ar prekių pirkimais. Energetikos ministerija taip pat neturi teisinio pagrindo ir galimybių drausti tiekėjams dalyvauti pirkimuose, kuriuos vykdo įmonės.

Energetikos srityje veikiančios įmonės ir bendrovės, kurios yra perkančiosios organizacijos, pirkimus vykdo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir patvirtintas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato kokias atvejais, kokia informacija turi būti pateikiama pirkimų dalyviams ir Viešųjų pirkimų tarnybai, pildant procedūrų, pirkimo ir sutarčių ataskaitas. Viešųjų pirkimų įstatymas, Energetikos ministerijos, įmonių ar bendrovių vidaus teisės aktai nenumato papildomo informacijos apie vykdytus viešuosius pirkimus teikimo Energetikos ministerijai. Pagal teisės aktus viešai skelbtiną informaciją galima rasti Centriniame viešųjų pirkimų portale, Energetikos srityje veikiančių įmonių ir bendrovių internetiniuose tinklalapiuose.

Energetikos ministerijos kontroliuojamos įmonės 2008-2010 metais yra pirkę konsultacinių ir teisinių paslaugų iš 144 tiekėjų, kurių sąrašas pateikiamas priede Nr. 6 (riboto naudojimo).

16. Ar buvo atvejų, kai už ministerijai reikalingas paslaugas atsiskaitė Jūsų vadovaujamos ministerijos kuruojamos įmonės?

Tokių atvejų nėra. Pirkimai vykdomi tik pagal galiojančius įstatymus, Energetikos ministerija perka jai reikalingas paslaugas, o įmonės perka joms reikalingas paslaugas.

Energetikos ministerijai reikalingos paslaugos yra perkamos vadovaujantis Energetikos ministerijos viešųjų pirkimų planu, atsižvelgiant į galimus skirti pirkimams asignavimus ir vykdant viešųjų pirkimų procedūras. Energetikos ministerija nuo jos įsteigimo (2009 m. sausio 12 d.) už pateiktas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas atsiskaitė pati.

17. Pateikite sąrašą įmonių, Jūsų vadovavimo metu laimėjusių viešuosius konkursus arba gavusius užsakymus virš 100 000 Lt iš ministerijos bei Jūsų vadovaujamos ministerijos kuruojamų įmonių. Kurios iš šių įmonių ir kokia suma yra parėmusios partijas bei „Demokratinės politikos“ institutą?

Pateikiame Energetikos ministerijos viešųjų pirkimų laimėtojus (100 000 Lt arba šią sumą viršijančioms sumoms) 2009-2010 metais:

1. Advokatų kontora „Latham&Watkins LLP“: dėl teisinių konsultacijų teikimo dėl Vokietijos bendrovės E.ON Ruhrgas ir Lietuvos Respublikos bei Rusijos Federacijos bendrovės „Gazprom“ ir Lietuvos Respublikos investicinių ginčų, susijusių su nacionalinių teisės aktų pakeitimais, atliktais įgyvendinant trečiąjį Europos Sąjungos energetikos paketą ir dalyvavimo su minėtu investiciniu ginču susijusiose derybose.

2. UAB „Vestekspress“: Energetikos ministerijos tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų teikimas.

3. UAB „Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos“: Energetikos ministerijos tarnybinių stočių ir archyvavimo įrenginio pirkimas.

4. Advokatų kontora „Smaliukas, Juodka, Beniušis ir partneriai” (dabartinis pavadinimas - Advokatų kontora „Varul Vilgerts Smaliukas“): Dėl Lietuvos Respublikos teisinių rizikų, susijusių su galimu arbitražiniu (ar teisminiu) ginču tarp Lietuvos Respublikos ir privataus LEO LT, AB investuotojo, įvertinimo ir teisinės išvados bei pasiūlymų pateikimo;

5. Advokatų kontora „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir Partneriai“: Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „NDX energija“ sutarties „Dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo“ ir Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės sudarytos sutarties su Konsorciumu „Nukem technologies GmbH“ – GNS“ „Dėl panaudoto branduolinio kuro saugyklos įrengimo“ bei su nurodytomis sutartimis susijusių sutarčių ir dokumentų teisinės analizės, dalyvavimo derybose bei teisinių išvadų ir teisinių konsultacijų tiekimo.

6. UAB „Alna Intelligence“: licencijų nuomos paslaugų pirkimas.

Energetikos ministerija neturi duomenų, kad kurios nors iš šių įmonių ar kontorų būtų rėmusios partijas ar „Demokratinės politikos“ institutą.

Energetikos srityje veikiančios įmonės ir bendrovės, kurios yra perkančiosios organizacijos, pirkimus vykdo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir pasitvirtintas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato kokias atvejais, kokia informacija turi buti pateikiama pirkimų dalyviams ir Viešųjų pirkimų tarnybai, pildant procedūrų, pirkimo ir sutarčių ataskaitas. Viešųjų pirkimų įstatymas, Energetikos ministerijos, įmonių ar bendrovių vidaus teisės aktai nenumato papildomo informacijos apie vykdytus viešuosius pirkimus teikimo Energetikos ministerijai. Pagal teisės aktus viešai skelbtiną informaciją galima rasti Centriniame viešųjų pirkimų portale, Energetikos srityje veikiančių įmonių ir bendrovių internetiniuose tinklalapiuose.

Energetikos ministerijos kontroliuojamos įmonės 2008, 2009 ir 2010 metais yra vykdę viešuosius pirkimus ir pirkę prekių, darbų ir paslaugų virš 100 000 litų (neskaitant PVM) iš 628 įmonių, kurių sąrašas pateikiamas priede Nr. 7 (riboto naudojimo).

18. Nors ES lėšos jau įsisavintos, kodėl iki šiol nėra pastatyta branduolinių radioaktyvių atliekų saugykla?

Iki 2010 m. gruodžio 1 d. rangovams išmokėta:

- 57% B1 (Panaudoto kuro saugykla);

- 38% B2/3/4 (Radioaktyvių atliekų tvarkymo kompleksas).

Šiuo metu visi apmokėjimai vykdomi tik už realiai atliktus ir baigtus darbus.

Pagrindinės priežastys, kodėl vėluoja branduolinio kuro ir radioaktyvių atliekų saugyklų statybos:

- Pagal 2005 metais sudarytas sutartis ir statybos grafikus rangovas „Nukem technologies“ nesilaikė sutartyse nustatytų terminų ir biudžetų, neužtikrino pakankamo kvalifikuotų specialistų skaičiaus;

- 2005 m. sudarytos sutartys nepakankamai apsaugo IAE kaip užsakovo interesus;

- Ankstesnė IAE administracija neužtikrino sutarčių administravimo ir įsipareigojimų vykdymo priežiūros, neišreikalavo tinkamo sutarties vykdymo, grafiko laikymosi bei nesiėmė reikiamų priemonių sprendžiant problemas;

- Dokumentų derinimas su rangovu bei leidimų išdavimo procedūros Visagino savivaldybėje.

19. Kodėl žlugdomas atsinaujinančios energijos projektų plėtojimas? Kokių veiksmų Jūs ėmėtės šiam klausimui spręsti?

Vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, suminė galia, 2009 m. sausio 1 d. siekusi 68 MW, 2010 m. gruodžio 1 d. sudaro 151 MW. 2010 m. įrengta pirmoji 0,0179 MW galios saulės elektrinė. Biodujų elektrinių suminė galia, 2009 m. sausio 1 d. sudariusi 4 MW, 2010 m. gruodžio 1 d. siekia 10,9 MW.

Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija (toliau – Strategija), kurią Energetikos ministerijos teikimu patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, nustato strategines veiksmų kryptis, siekiant užtikrinti, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su šalies bendru galutiniu energijos suvartojimu, 2008 metais sudariusi 15.3 procento, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23 procentus.

Strategijoje įtvirtinti rodikliai numato, jog, lyginant su 2008 metais, iki 2020 metų vėjo elektrinių įrengtoji galia padidės nuo 68 MW iki 500 MW, saulės elektrinių – nuo 0 MW iki 10 MW, hidroelektrinių – nuo 127 MW iki 141 MW, biomasės elektrinių – nuo 21 MW iki 224 MW.

Siekiant šių rodiklių realaus įgyvendinimo, Energetikos ministerija parengė Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašą (paskelbtas TAPIS Nr. 10-2112-01), kuriame nustatomos atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo sąlygos iki 2015 metų.

Energetikos ministerija niekuomet nestabdė ir nestabdo atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtros. Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines yra išduodami įprasta teisės aktų nustatyta tvarka, investuotojai gali statyti ir eksploatuoti elektrines, pasinaudodami ankstesnėmis skatinimo apimtimis (kvotomis), jei šios teisės aktų nustatytomis sąlygomis buvo priskirtos.

Energetikos ministerija aktyviai dalyvavo rengiant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašas bus patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą (projekto Nr. XIP-1749(2). Tolesnis skatinimas naujiems atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems gamybos pajėgumams bus nustatomas įtvirtinus naujas skatinimo apimtis ir procedūras.

20. Iš AB „Lietuvos elektrinė“ bei AB „Klaipėdos nafta“ buvo atleista didžioji dalis specialistų, o į jų vietą priimti patirties neturintys darbuotojai. Kaip Jūs manote, ar patirties trūkumas darbuotojams netaps techninės avarijos priežastimi?

20.1. Dėl AB „Lietuvos elektrinė“

2010 m. sausio 1 d. AB „Lietuvos elektrinė“ dirbo 552 darbuotojai.

Iki 2010 m. gruodžio 1 dienos AB ,,Lietuvos elektrinėje“ buvo atleista 110 darbuotojų, iš jų 54 darbuotojai (49,1 proc.) – 60-80 metų amžiaus, kurie buvo išlydėti į pensiją. Su 7 darbuotojais (6,4 proc.) nutrauktos darbo sutartys pačių darbuotojų prašymu, 16-kai darbuotojų (14,5 proc.) darbo sutartys nutrauktos šalių susitarimais, nes po valdymo struktūros optimizavimo perskirsčius funkcijas įmonė galėjo našiai dirbti ir su mažesniu darbuotojų skaičiumi, dar su 5 darbuotojais (4,5 proc.) sutartys nutrūko už darbo drausmės pažeidimus ar dėl mirties.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 1 d. priimti 3 nauji darbuotojai – įmonės generalinis direktorius (ankstesnis vadovas įmonę paliko 2010 m. lapkričio pabaigoje), vidaus auditorius ir personalo skyriaus vadovas.

2010 m. gruodžio 1 dieną Lietuvos elektrinėje dirbo 442 darbuotojai.

Darbuotojų atleidimas neturi įtakos personalo darbo kokybei, nesukelia rizikos, kad bus neužtikrintas elektrinės saugumas, patikima elektros gamyba ar savalaikis gedimų remontas. Šiuo metu vidutinis darbuotojų darbo stažas įmonėje yra 20 metų, o amžiaus vidurkis – 47 metai. Tai leidžia užtikrinti aukštą patirties ir profesionalumo lygį, todėl nėra pagrindo nuogąstauti, kad patirties trūkumas gali tapti avarijų priežastimi.

20.2. Dėl AB „Klaipėdos nafta“

AB „Klaipėdos nafta“ vadovybės iniciatyva buvo atleisti tik du darbuotojai: elektrikas už girtavimą ir komercijos direktorius, po to kai nauja įmonės vadovybė nustatė neskaidrią naftos produktų krovos sutartį.

Visi kiti darbuotojų išėjimai iš įmonės buvo arba dėl darbuotojų išėjimo į pensiją (viso 4 darbuotojai) arba dėl terminuotų darbo sutarčių pasibaigimo (viso 8 darbuotojai).

Atsižvelgiant į tai, galima drąsiai teigti, kad patirties ir kompetencijos įmonėje yra ir bus.

21. Jūsų vadovavimo metu pasikeitė daugelio Jūsų ministerijos kuruojamų įmonių vadovai. Nurodykite konkrečiai, kas lėmė buvusių vadovų atleidimą ir naujų paskyrimą? Kokioms politinėms partijoms jie priklauso?

Įmonių vadovų atleidimą ir paskyrimą lėmė šios priežastys:

- keliami tikslai pasiekti aukštus efektyvumo, veiklos optimizavimo ir valdymo standartus, atlikus energetikos įmonių pertvarką;

- siekis padaryti įmonių veiklą skaidrią;

- strateginių projektų įgyvendinimo tikslai;

- vadovavimo kompetencija;

- aukšta profesinė etika.

Įmonių valdyboms skiriant įmonių vadovus, kandidatų nebuvo prašoma deklaruoti savo politines pažiūras, nes tai nėra niekaip susiję su kandidatų gebėjimais, todėl Energetikos ministerija neturi ir nekaupia tokių duomenų.

Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą 2 str. 8 d. informacija apie asmens politinius įsitikinimus priskiriama ypatingiems asmens duomenimis. Darbo kodekso 2 str. 1 d. tarp kitų darbo santykių teisinio reglamentavimo principų įtvirtintas darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. Taigi reikalavimas deklaruoti politines pažiūras asmens duomenis ir vėlesnis kandidato neatrinkimas į vadovo pareigas, galėtų būti traktuojamas kaip diskriminacija, todėl kandidatų nėra prašoma atskleisti šiuos duomenis.

22. Dėl kokių priežasčių Jūs vengiate bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos Seimo nariais, priimant teisės aktus, susijusius su energetikos politika?

Rengiant ir teikiant teisės aktus, išnaudojamos visos galimos bendradarbiavimo formos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministras ar ministro įgaliotas valstybės tarnautojas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais. Seimo statutas nustato, kad komitetai ir frakcijos turi teisę pakviesti Ministrą Pirmininką ar ministrą su jais suderintu laiku atsakyti į klausimus dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo.

Pabrėžtina, kad Seimo statute įtvirtinta, jog Seimo komitetai ir komisijos, veikdami pagal jiems nustatytas veiklos kryptis, gali kviesti į posėdžius ministerijų atstovus, specialistus, mokslininkus ir kitus reikalingus asmenis, suderinę tai su tų institucijų ar organizacijų vadovais.

Energetikos ministras niekuomet nėra vengęs pats bendradarbiauti ar trukdęs Energetikos ministerijos tarnautojams bendradarbiauti priimant teisės aktus, susijusius su energetikos politika.

Energetikos ministras, viceministrai, kiti ministerijos atstovai visada dalyvauja posėdžiuose, jei yra iš anksto informuojami apie numatomus svarstymus.

Bendradarbiaujant su Seimo nariais, yra laikomasi Konstitucijoje įvirtinto įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių atskyrimo principo.

23. Kokių veiksmų imasi Ignalinos atominės elektrinės vadovas, kad dėl praleistų terminų projektai B1 ir B2/3/4 būtų įgyvendinti ir kada bus nustatyta, kur „pradangintas“ vienas milijonas eurų?

Siekiant užtikrinti kuo spartesnį projektų B1 ir B2/3/4 įgyvendinimą, IAE vadovybė:

- Nuosekliai ir argumentuotai reikalauja, kad rangovas vykdytų savo įsipareigojimus;

- Parengė realius projektų įgyvendinimo grafikus;

- Fiksuoja nukrypimus nuo prisiimto projektų įgyvendinimo grafiko bei kylančias grėsmes projektų įgyvendinimui;

- Atlieka sutarčių teisinį auditą ir projektų rangovų galimos atsakomybės ir galimų nuostolių nustatymo teisinį įvertinimą.

- Reguliariai informuoja Europos Komisiją, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką ir donorų asamblėją bei Lietuvos Respublikos Seimo komitetus apie kylančias grėsmes ir problemas.

Šie veiksmai leido iš „mirties taško“ išjudinti pagrindinius 3-4 metus vėluojančius projektus – pasiekta žymi pažanga jų įgyvendinime:

- Panaudoto branduolinio kuro saugyklos B1statybinę projekto dalį planuojama baigti kitais metais. „Nukem technologies“ yra aiškiai įsipareigojusi IAE eksploatacijai objektą perduoti 2011 m. liepos mėn. (projekto vertė 193 mln. EUR).

- Radioaktyvių atliekų tvarkymo komplekso B2/3/4 projekto vykdymas vėluoja 3-4 metus; dėl šio projekto yra kilęs komercinis ginčas tarp IAE ir „Nukem Technologies“, kur pastaroji siekia padidinti projekto kainą, o IAE su tuo nesutinka (pradinė projekto vertė 124 mln. EUR).

Sustabdžius IAE veiklą, 2010 metais pradėta įgyvendinti nemažai reformų, kurios leido įmonei tinkami atstovauti savo, kaip užsakovo interesams, ir daugumą darbų/projektų įmonė pradėjo įgyvendinti savo jėgomis. Naujasis įmonės vadovas pakeitė susikompromitavusius atitinkamų padalinių vadovus (visų pirma viešųjų pirkimų tarnybos), o jų veiklą iki šiol tiria specialiosios tarnybos ir teisėsauga. Įmonės veikla tapo skaidresnė ir efektyvesnė, įgyvendinamos priemonės prieš korupciją ir neūkiškumą.

Dėl „pradanginto milijono eurų“. Didelį susirūpinimą kelia tas faktas, kad IAE uždarymui jau skirta ir pasirašyta sutarčių virš 1 milijardo eurų; tai sudaro beveik pusę Ignalinos atominės elektrinės uždarymui skirtų lėšų, o darbai nebaigti, vėluoja ir yra pabrangę.

24. Ar tiesa, kad dalis Kruonio HAE išnuomota? Jei taip, tai kokiu tikslu ir kokiomis sąlygomis?

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) priklauso valstybės kontroliuojamai AB "Lietuvos energija" ir yra šios įmonės filialas. Teiginiai, esą keli Kruonio HAE blokai yra išnuomoti tretiesiems asmenims, yra netiesa. Kruonio HAE blokai nebuvo ir nėra nuomojami jokioms trečiosioms šalims.

25. Paaiškinkite, kodėl elektros energijos gamintojai, gaminantys ją tik savo verslo reikmėms turi mokėti VIAP mokestį, kuris didėjo nuo šių metų sausio 1 d. apie 30%, o nuostolių dengimas Elektrėnų ŠE VIAP lėšomis neskatina modernizacijos.

VIAP (viešuosius interesus atitinkančias paslaugas) įteisina galiojantys Energetikos ir Elektros energetikos įstatymai, nustatantys pareigą Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai nustatyti VIAP sąrašą. Metinę VIAP sąmatą nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Metinė VIAP sąmata priklauso nuo VIAP paslaugų sąrašo ir jų teikimo apimties. VIAP kategoriją atitinka atsinaujinančių šaltinių energetika, termofikacinė energetika, energijos tiekimo saugumas ir nacionalinės energetinės sistemos patikimumas. Šios VIAP paslaugos atitinka ES direktyvą ir yra suderintos su Europos Komisija.

Didžiausios ir pajėgiausios Lietuvos įmonės, prijungtos prie elektros tinklų ar turinčios tiesioginę liniją, savoms reikmėms gaminančios ir vartojančios elektros energiją, remiantis galiojančio Elektros energetikos įstatymo 45 str. 1 d., turi solidariai prisidėti prie VIAP mechanizmo. Taip VIAP tolygiai paskirstomas visiems vartotojams. Vartotojai, savo reikmėms gaminantys ir vartojantys elektros energiją, 2011 m. pagamins ir suvartos apie 0,62 TWh. Jei šie vartotojai būtų eliminuoti iš VIAP mokėtojų skaičiaus, elektros energijos tarifas buitiniams ir kitiems vartotojams pakiltų nuo 0,5 iki 1,0 ct/kWh.

Bendra VIAP lėšų suma 2010 m. yra mažesnė nei 2009 m. (patvirtinta dar 2008), o 2011 m. išliks 2009 m. lygyje. Palyginus VIAP paslaugų apimtis ir apimčių įtaką VIAP metinei sąmatai, matyti, kad 2011 m. VIAP sąmatoje atsinaujinančių išteklių energetika sudaro 16 proc. visų lėšų; tuo tarpu 2009 m. tesudarė 5,9 proc. AB „Lietuvos elektrinė“ Elektrėnų ŠEpagaminamas elektros kiekis, superkamas už VIAP lėšas, sumažintas 30 proc., o tai kaip tik atidaro didesnę rinkos dalį būtent atsinaujinančių išteklių energetikai („žaliesiems“ gamintojams). Be to, šiuo metu AB „Lietuvos elektrinė“ yra modernizuojama – statomas 9 agregatas, jį paleidus elektros gamybos savikaina sumažės dar apie trečdaliu.



[1] Išimtys iš Dujų direktyvos 9 str. ir kitų nuostatų taip pat taikomos Kiprui, Maltai ir Liuksemburgui.