Energetikos ministro Arvydo Sekmoko atsakymai į Seimo narių interpeliaciją

Data

2010 12 27

Įvertinimas
0

1. Kodėl žlugo derybos su galimais strateginiais investuotojais, statant naują Ignalinos atominės elektrinės bloką, kokia bus tolesnė rengimosi statybai eiga bei terminai, kada bus pateiktas planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės verslo planas ir kokia bus 1 kWh elektros kaina vartotojams?

1.1 Strateginių investuotojų atranka

Laikantis Koncesijų įstatymo, potencialūs strateginiai investuotojai 2010 metų lapkričio 10 dieną pateikė įpareigojančius pasiūlymus. Koncesijos komisija pradėjo pasiūlymus nagrinėti. Lapkričio 24 dieną vienas pasiūlymas buvo atšauktas. Antrasis pasiūlymas neatitiko keliamų reikalavimų. Koncesijos komisija konkursą turėjo nutraukti kaip neįvykusį. Įstatymas numato konkursui neįvykus tolimesnį strateginio investuotojo pasirinkimą tęsti tiesioginėmis derybomis.

1.2. Verslo planas

Visagino atominės elektrinės verslo modelis paruoštas ir jau buvo pristatytas Seimo Atominės energetikos komisijos posėdyje.

Seimo nariams, kurie pageidaus detaliau susipažinti su parengtu konfidencialiu verslo modeliu ir pasiruošimu projektui, ši informacija bus pateikta susipažinti laikantis tvarkos, nustatytos konfidencialiems dokumentams.

Numatoma, kad naujos atominės elektrinės akcininkai (strateginis investuotojas, regioniniai partneriai, Lietuvos valstybės visiškai kontroliuojama UAB „Visagino atominė elektrinė“), įsipareigos supirkti elektros energiją iš naujos atominės elektrinės proporcingai dalyvavimui jos kapitale ir pardavinės ją rinkoje. Regioniniai partneriai pritaria tokiam modeliui.

Galutinis verslo planas bus pabaigtas kartu su pasirinktu strateginiu investuotoju į projektą ir regioniniais partneriais bei įtvirtintas sudaromose atominės elektrinės projekto sutartyse.

1.3. Rengimosi statybai eiga

UAB „Visagino atominė elektrinė“ atlieka visus parengiamuosius darbus nustatytu laiku. 2010 m. Pabaigti aikštelių ir jas supančios teritorijos tyrimai, jų rezultatai pristatyti Lietuvos geologijos tarnybai bei Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misijos ekspertams. 2010 m. lapkričio mėn. Lietuvoje dirbusių TATENA misijos ekspertų nuomone, statybos aikštelės yra tinkamos naujos Visagino atominės elektrinės statybai.

Remiantis galiojančiu Koncesijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimui bus pateikti tvirtinti esminiai Lietuvos valstybės įsipareigojimai pagal būsimas sutartis su strateginiu investuotoju, prieš jas pasirašant.

Naują atominę elektrinę pradėti eksploatuoti planuojama 2020 metais, o Strateginį investuotoją parinkti ir sutartį su juo pasirašyti planuojama 2011 metais.

1.4 Elektros kainos

Atominės elektrinės akcininkai, kaip ir kiti elektros energijos gamintojai, pardavinės elektros energiją į rinką per biržą arba dvišalių sutarčių pagrindu. Visos atliktos studijos ir vertinimai rodo, jog atominėse elektrinėse elektros energijos gamybos kaštai (įskaitant ir investicijų statyboms atsipirkimą) yra žymiai mažesni, nei deginant dujas, anglis ar mazutą. Todėl numatoma, kad atominės elektrinės projektas bus konkurencingas ir ekonomiškai atsiperkantis.

Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas nustatys reguliuotojas (Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija).

2. Ar buvo įvertinta atominės elektrinės Visagine infrastruktūra? Ar ji bus vertinama kaip įnašas į naujos AE statybą?

Taip, atominės elektrinės Visagine infrastruktūra buvo vertinta, yra sudaryta išsami duomenų bazė (apie 40 objektų), visi objektai detaliai aprašyti ir pateikti potencialiems strateginiams investuotojams ir regioniniams partneriams. Infrastruktūros, kaip Lietuvos įnašo galutinė vertė bus nustatoma derybų metu su strateginiu investuotoju ir regioniniais partneriais. Šie objektai investuotojams jau buvo parodyti VAE statybos aikštelių apžiūrų metu.

3. Kokią investicinę dalį ketina įnešti Lietuva, Lenkija, Estija ir Latvija statant naują atominę elektrinę?

Naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektas yra regioninis, kurį Lietuva įgyvendins kartu su atrinktu strateginiu investuotoju ir regioniniais partneriais (Estijos, Latvijos ir Lenkijos energetikos bendrovėmis).

Nuo derybų su potencialiu Strateginiu investuotoju proceso eigos ir rezultatų priklausys, kokiomis dalimis pasiskirstys naujos AE projekto bendrovės akcinis kapitalas bei koks bus investicijų į projektą poreikis. Kaip formuoti savo įnašą į projekto bendrovę, kiekvienas projekto dalyvis spręs pats, pasirinkdamas geriausią finansavimo šaltinių rinkinį.

Lietuvos dalyvavimas yra nurodytas Atominės elektrinės įstatyme – ne mažiau kaip 34 procentai. Planuojama, kad Lietuva įgyvendins projektą per valstybei priklausančią ir valstybės kontroliuojamą UAB „Visagino atominė elektrinė“.

Baigus derybas ir paaiškėjus galutinėms projekto sutarčių sąlygoms prieš sudarant projekto sutartis turės būti gautos Finansų ministerijos išvados dėl valstybės galimybių prisiimti projekto sutarčių sąlygose numatytus įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimas ir Lietuvos Respublikos Seimo sprendimas dėl projekto sutartyje nustatytų esminių valstybės įsipareigojimų.

4. Ar neketinama atsisakyti privataus investuotojo statant naują atominę elektrinę?

Strateginio investuotojo parinkimas yra numatytas dabar galiojančiame Atominės elektrinės įstatyme ir vykdomas pagal Koncesijų įstatymą.

5. Ar galėtumėte pateikti preliminarius skaičiavimus ir pasakyti, kiek kainuos:

a) EES jungties LiPol-1 ir LitPol-2 bei BaltNord projektai?

b) Elektros energijos generavimo ir perdavimosistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos (ENTSO-E) elektros dažnių sistema?

c) LitAmber projektas?

Pateikiame skaičiavimus ir preliminarias kainas.

Projektas

Skaičiavimo paaiškinimai

Kaina

LitPolLink (tarpsisteminė jungtis su Lenkija)

Pirmasis projekto etapas, užtikrinantis 500 MW galios jungtį, planuojamas įgyvendinti iki 2015 m. pabaigos ir kainuos apie 321 mln. litų. Antrasis etapas, užtikrinantis bendrą 1000 MW galios jungtį, planuojamas įgyvendinti iki 2020 m. pabaigos ir kainuos apie 249 mln. litų. Taigi viso Lietuvai tenkanti dalis sudarys apie 570 mln. litų.

LitPolLink projekto nuo Alytaus iki Elk‘o vertė (įskaitant Lenkijai tenkančia dalį) yra apie 1,191 mlrd. litų, o Lenkijos vidaus perdavimo tinklo stiprinimo, būtino LitpolLink funkcionavimui, kaina sudaro dar 2 mlrd. litų (Lenkijai tenkanti dalis).

LitPol-2 projektas nėra patvirtintas.

570 mln. litų Lietuvai tenkanti dalis

621 mln. litų Lenkijai tenkanti dalis iki Elk‘o

2 mlrd. litų Lenkijai tenkanti dalis vidaus tinklo stiprinimui (dalinai finansuojama ES)

NordBalt (tarpsisteminė jungtis su Švedija)

Visa NordBalt projekto vertė (įskaitant Švedijos perdavimo sistemos operatoriui tenkančią dalį) bus apie 1,906 mlrd. litų.

574 mln. litų yra Lietuvai tenkanti dalis.

452 mln. litų skyrė Europos Sąjunga.

880 mln. litų yra Švedijai tenkanti dalis.

2010 m. gruodžio 17 d. Vilniuje pasirašyta sutartis „NordBalt“ elektros jungties kabelio gamybai ir montavimui su konkursą laimėjusia bendrove ABB. 2010 m. gruodžio 20 d. Stokholme pasirašyta sutartis elektros jungties „NordBalt“ keitiklių stočių statybai. Konkursą laimėjo bendrovė ABB, kuri pagamins ir sumontuos srovės keitiklių stotis „NordBalt“ jungčiai Nybro (Švedijoje) ir Klaipėdoje.

574 mln. litų Lietuvai tenkanti dalis

452 mln. litų skyrė Europos Sąjunga

880 mln. litų Švedijai tenkanti dalis

Elektros energijos generavimo ir perdavimo sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos (ENTSO-E) elektros dažnių sistema

Elektros energijos generavimo ir perdavimo sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos (ENTSO-E) elektros dažnių sistema yra projektas, kurio įgyvendinimo investiciniai poreikiai priklauso nuo galimų technologinių sprendimų variantų, perdavimo tinklų charakteristikų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Lietuvos energetikos sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos energetikos sistema (ENTSO-E ECN) yra daugiaplanis projektas, apimantis viso regiono (Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos) energetikos sistemų integraciją, todėl vertinant investicijas galimos įvairios prielaidos, priklausomai, nuo tų investicijų tiesioginio arba netiesioginio susiejimo su minėtu projektu.

Esant aukščiau išdėstytoms prielaidoms, sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros energijos perdavimo sistema projekto Lietuvos dalies vertė galėtų siekti nuo 600 iki 900 milijonų litų.

Investicijų poreikiai bus suformuoti atlikus ENTSO-E vadovaujamą sinchroninio prisijungimo studiją ir gavus technines prisijungimo sąlygas.

Klausime įvardintu LitAmber projektu yra vadinama tarpsisteminė magistralinio dujotiekio jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos. Žemiau pateikiami preliminarūs trijų galimų jungties variantų vertinimai:

Tarpsisteminės magistralinio dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos variantai

Dujotiekio

ilgis, km

Lietuva

Dujotiekio

ilgis, km

Lenkija

Bendras

ilgis, km

Dujų

srautas

mln.

m3/para

Planuojamos investicijos, mln. EUR (tiek Lietuvos, tiek Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriams tenkanti dalis, bendrai)

(A) Kondratki

Jamal-

Suvalkai-Vievis;

140

160

300

15

343

(B) Zambrov

Jamal-

Suvalkai-Vievis;

140

160

300

15

344

(C) Niechorše-

Suvalkai-Vievis.

140

560

700

14,5

778

6. Kokių veiksmų Jūs ėmėtės įgyvendindamas įstatymuose nustatytus reikalavimus, jog šiuo metu gyventojų/sodų bendrijoms priklausantys elektros tinklai būtų už sąžiningą kainą išpirkti elektros skirstymo bendrovių? Pateikite informaciją, už kokią kainą Jūsų vadovavimo ministerijai metu, skirstomieji tinklai išpirko gyventojų/sodų bendrijoms priklausančius elektros tinklus?

Imtasi šių konkrečių veiksmų:

Energetikos ministras 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-243 patvirtino Vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų elektros energetikos objektų, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, išpirkimo ar eksploatavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kuriuo pakeitė iki tol galiojusį aprašą. 2010 m. kovo 30 d. energetikos ministro įsakymu Nr.1-101 Aprašas buvo papildytas naujomis konkrečiomis nuostatomis, skirtomis sodininkų bendrijų elektros tinklų išpirkimo ypatumams, ir iš esmės supaprastino reikalavimus sodininkų bendrijų pateikiamiems dokumentams.

Energetikos ministras 2010 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1-87 „Dėl mėgėjiško sodo teritorijoje esančių sodininkų lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų elektros energetikos objektų, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, išpirkimo“ nustatė energetikos įmonėms (akcinei bendrovei Rytų skirstomieji tinklai ir akcinei bendrovei „VST“) sodininkų bendrijų elektros tinklų išpirkimo planą iki 2010-12-31.

Šių veiksmų efektyvumą patvirtina tai, kad vien per 2010 metus išpirkti 497 objektai, kai tuo tarpu iki šių priemonių per 5 metus buvo išpirktas iš viso tik 231 objektas. Detalūs skaičiai pateikiami lentelėje žemiau.

Bendras sodininkų bendrijų elektros tinklų objektų

skaičius 965 vnt.

Išpirkta objektų,

vnt.

Išpirkta objektų,

proc.

Išpirkta iki 2009-02-01 (per 5 metus)

231

23

Išpirkta 2009 - 2010 m. (per 2 metus)

537

56

Išpirkta per 2009 m.

40

13

Išpirkta per 2010 m.

497

53

Viso išpirkta:

768

80

Sodininkų bendrijų elektros tinklų išpirkimo kaina

Remiantis Aprašo 29 ir 30 punktų nuostatomis, sodininkų bendrijų lėšomis įrengti bendrai naudojami elektros energetikos objektai energetikos įmonių išperkami esamos būklės, energetikos objektų pirkimo-pardavimo sutartis sudarant šalių susitarimu. Šalims nesusitarus dėl kainos, sąžininga išpirkimo kaina nustatoma nepriklausomų turto vertintojų.

Bendra išpirkimo kaina už 2009-2010 metais išpirktus sodininkų bendrijų elektros tinklus sudaro apie 5,42 mln. litų (pastaba: tinklų būklė yra labai skirtinga, ir atskirų objektų išpirkimo kainos skiriasi).

7. Kodėl nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta nuo 2020 metų privatizuoti skirstomųjų ir perdavimo tinklų bei Kruonio HAE ir Kauno HE?

Nacionalinėje energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijoje, kuriai Vyriausybė pritarė 2010 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 1426 ir kuri yra pateikta tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui, nėra numatoma privatizuoti skirstomuosius ir perdavimo tinklus, Kruonio HAE ar Kauno HE.

Šiuo metu galiojančioje Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d., taip pat nėra nuostatų dėl šių konkrečių objektų privatizavimo.

8. Kokių tikslų siekiama Jūsų ir Vyriausybės teikiamais pasiūlymais nereguliuoti elektros energijos tiekėjų pelno, ko pasekoje brangs elektros kainos vartotojams?

Energetikos ūkio subjektų pelnas yra ir bus reguliuojamas, tačiau siūlome nuo politinio reguliavimo pereiti prie ekonominio. Įstatymų projektuose išlieka stiprus elektros energijos įmonių pelno reguliavimas, tačiau keičiasi reguliuojamo pelno dydžio nustatymo tvarka, kurią tvirtins reguliuotojas (Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija). Reguliuotojas nustatys ir viršutines elektros kainų ribas.

Įstatymo projekte laikomasi nuostatos, kad galutinis tarifas vartotojams priklausys nuo įmonės veiklos efektyvumo. Siekiant, kad tarifas ne augtų, o mažėtų ir įmonių veiklos efektyvumas didėtų, įstatymu fiksuota pelno norma įmonėms neturi būti garantuojama. Fiksuotos pelno normos palikimas įstatyme neskatina įmonių veikti efektyviai ir mažinti sąnaudas. Priešingai, įmonės linkusios didinti sąnaudas (t.y. plėsti bazę, nuo kurios skaičiuojama pelno norma) ir pasiimti įstatymu garantuotą pelno normą. Tuo tarpu nesant fiksuotos pelno normos, skatinama, jog įmonės siektų pelno ne tarifo didinimo sąskaita, o sąnaudų mažinimo sąskaita. Reguliuotojui tvirtinant viršutines kainų ribas, bus siekiama sąžiningai padalinti sąnaudų mažinimo sąskaita gautą naudą tarp vartotojų ir reguliuojamą veiklą vykdančių įmonių. Dėl šio įstatymo pakeitimo elektros kaina vartotojams nedidės.

Kaip parodė iki šiol buvusi praktika, būtent dabar esantis reguliavimas su pelnų ribojimais procentais, deja, tinkamai neveikė ir neapsaugojo vartotojų nuo šilumos, dujų ar elektros kainų kilimo.

Pažymėtina, kad infrastruktūriniuose sektoriuose kitose Europos šalyse kaip tik ir yra nustatyta tokia tvarka ir principai pelnui reguliuoti, kokie yra pateikti įstatymų projektuose.

9. Kiek kainuos dujų saugyklos statyba ir tolimesnis išlaikymas ir kokio ji bus pajėgumo? Ar statant saugyklą bus atsisakyta privataus kapitalo investicijų?

Šiuo metu vyksta tyrimai, ar Syderių vietovėje, Telšių rajone geologinė struktūra yra tinkama saugyklai, kokius gamtinių dujų kiekius galėsime ten saugoti. Tik pabaigus reikalingus geologinius tyrimus bus galima parengti detalų požeminės dujų saugyklos plėtojimo projektą, apimantį ir ekonominę-finansinę analizę bei verslo modelį. Tuomet bus įmanoma atsakyti į iškeltus klausimus dėl kainų, talpos bei privataus kapitalo dalyvavimo šiame projekte galimybių.

10. Kas įtakojo LR gamtinių dujų įstatymo rengimą bei įgyvendinimo koncepciją, pasirenkant ES dujų sektoriaus III paketą (Dujų direktyva 2009/73/EB) (1 modelio - nuosavybės atskyrimas), kuris yra brangiausias? Kaip vertinate Ūkio ministerijos išvadą, kad realizavus šį paketą dujų kaina kils? Ar nepriklausomi ekspertai įvertino, kaip įgyvendinimo modelio pasirinkimas įtakos vartotojus ir dujų sektoriaus įmones?

10.1. Dėl siūlomo 1 modelio įgyvendinant Dujų direktyvą 2009/73/EB

Energetikos ministerijos apsisprendimą siūlyti pirmąjį Direktyvos įgyvendinimo modelį (nuosavybės atskyrimą) lėmė šios priežastys:

Pirma, 2008 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitete buvo nuspręsta, jog Lietuvos galutinis tikslas – perdavimo sistemos operatoriaus veiklos atskyrimas su akcininkų nuosavybės atskyrimu (žr., 2008 m. birželio 5 d. Seimo Europos reikalų komiteto posėdžio protokolą). Nuosavybės atskyrimas ir yra pirmasis modelis, numatytas Dujų direktyvoje.

Antra, perdavimo atskyrimas atskiriant nuosavybę yra pirmasis ir pagrindinis Dujų direktyvos įgyvendinimo būdas (žr. Europos Komisijos Komunikato COM(2006) 851 53-56 paragrafus ir Europos Parlamento 2007 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl dujų ir elektros energijos vidaus rinkos perspektyvų). Norint pasirinkti kitus modelius, toks pasirinkimas turėtų būti pagrįstas Europos Komisijai.

Trečia, išsamūs ekonominiai tyrimai (žr. 2007 m. sausio 10 d. ES Komisijos tyrimą dėl Europos dujų ir elektros rinkų, COM(2006) 85, 2007 m. rugsėjo 19 d. ES Komisijos išsamų poveikio vertinimą dėl Dujų direktyvos ir Elektros direktyvos) parodo, kad:visiškas nuosavybės atskyrimas yra veiksmingiausias būdas užtikrinti energijos vartotojams pasirinkimo galimybes ir skatinti investicijas. Taip yra todėl, kad atskirtos tinklo įmonės, priimdamos investicinius sprendimus, nėra įtakojamos beveik sutampančių tiekimo ir (arba) gamybos įmonių interesų. Taip pat išvengiama pernelyg išsamaus ir sudėtingo reguliavimo bei neproporcingos administracinės naštos. Taigi, ekonominiai tyrimai ir vertinimai, bei Dujų direktyvos įgyvendinimo būdų analizė, yra atlikti visos ES lygmeniu. Šiais tyrimais buvo vadovautasi rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 585 (Žin., 2010, Nr. 61-2996) patvirtintą Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo koncepciją (toliau – Koncepcija) bei Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo projektą. Rengiant projektus ir poveikio vertinimą taip pat buvo konsultuojamasi su Nyderlandų Karalystės, kurioje jau yra įgyvendintas toks veiklų atskyrimo modelis, atstovais. Atsižvelgiant į turimus duomenis, nėra pagrindo teigti, kad pasirinktas Dujų direktyvos įgyvendinimo modelis yra brangiausias.

Ketvirta, reikia vertinti ne tik pakeitimų vienkartinius kaštus, tačiau ir ilgalaikę pakeitimų naudą. Perdavimo sistemos nuosavybės atskyrimo nauda konkurencijai gamtinių dujų rinkoje bei tiekimo saugumui yra didžiausia, palyginus su esama padėtimi arba kitais Dujų direktyvos įgyvendinimo būdais. Vertikaliai integruota įmonė gamtinių dujų sektoriuje nulemia didžiąją dalį sektoriaus nekonkurencingumo, neefektyvumo ir uždarumo. Tokia bendrovė ne tik kontroliuoja esminius infrastruktūros įrenginius (t.y. transportavimo sistemą), reikalingus konkurencijai šioje srityje vystyti, tačiau taip pat turi didelę rinkos galią didmeninėje ir mažmeninėje rinkose. Tai sukelia ypač aukštus barjerus į rinką patekti naujoms bendrovėms ir realiai pradėti konkuruoti su „istorine“ vertikaliai integruota bendrove. Vertikaliai integruota bendrovė nesuinteresuota konkurentų įėjimu į rinką ir tinklo plėtra, be to, ji neturi paskatų investuoti į naujas jungtis ir terminalus, silpninančius jų monopolinę padėtį. Tai ypač svarbu dabartiniu laikotarpiu. Siekiant užtikrinti pakankamą energetinį saugumą būtinos didžiulės investicijos į infrastruktūrą, jungčių sukūrimą, kurios neturėtų būti iškraipomos vidinių įmonės interesų išlaikyti uždarą rinką. Pažymėtina esminė suskystintų gamtinių dujų terminalo ir jungčių statybos projektų svarba, nes šie projektai padėtų užtikrinti, kad rinka neliktų priklausoma nuo vienintelio išorinio tiekėjo. Sukuriant Lietuvos ir Baltijos bei Lenkijos regioninę dujų rinka, bus sukurti alternatyvūs tiekimo keliai bei galimybės atgabenti alternatyvios kilmės dujų, t. y. sukurti konkurenciją, kad prekyba dujomis regione vyktų be jokių apribojimų.

Vyriausybė nuolat konsultuojasi su Europos Komisija dėl tinkamiausio Dujų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę.

Pabrėžiame, jog Lietuvos Respublikos Seimas pasirinks, kokiu būdu turi būti įgyvendinama Dujų direktyva ir kokiu būdu gaminių dujų perdavimo veikla bus atskirta Lietuvos Respublikoje nuo gamtinių dujų tiekimo.

10.2. Dėl Ūkio ministerijos išvados

Energetikos ministerijai nėra žinoma ir nėra pateikta Ūkio ministerijos išvada, kurioje būtų konstatuota, kad pasirinktas Dujų direktyvos įgyvendinimo būdas didintų gamtinių dujų kainą.

11. Kodėl Lietuvoje nebuvo ir nėra atliekamas ekonominis vertinimas visų trijų Dujų direktyvoje numatytų modelių?

Energetikos ministerija vertino visus Dujų direktyvoje numatytus modelius. Atlikta analizė parodė, kad atskirto perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimas veiksmingiausiai išspręstų egzistuojančias gamtinių dujų sektoriaus problemas, susijusias su (1) nediskriminacinės trečiųjų asmenų prieigos prie gamtinių dujų sistemos užtikrinimu, (2) nepakankamomis paskatomis investuoti į gamtinių dujų perdavimo sistemos plėtrą ir pajėgumus, (3) nepakankamu perdavimo sistemos nepriklausomumu ir efektyvumu, kylančiu dėl to, kad teikiant perdavimo paslaugas gali būti vadovaujamasi visos vertikaliai integruotos bendrovės interesais, o ne tuo, kas būtų naudinga išimtinai perdavimo sistemai, (4) veiksmingos konkurencijos gamtinių dujų rinkoje nebuvimu, taip pat (5) nepakankamu gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimu.

Įvertinus visų trijų Dujų direktyvoje numatytų modelių galimą poveikį (teigiamą poveikį ir galimus kaštus) Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sektoriui, analizėje prieita išvados, kad perdavimo sistemos operatoriaus su atskirta nuosavybe paskyrimas veiksmingiausiai išspręstų šiuos klausimus, nes:

- Dujų perdavimo infrastruktūrą valdytų nuosavybės prasme nepriklausomas operatorius, kuris gamtinių dujų sektoriuje nevykdytų tiekimo veiklos, taip pat nekontroliuotų ir nebūtų kontroliuojamas šią veiklą vykdančių bendrovių ir todėl neturėtų paskatų riboti priėjimo prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar šį priėjimą suteikti diskriminacinėmis sąlygomis. Būtų geriau užtikrinama nediskriminacinė ir sąžininga trečiųjų šalių prieiga prie perdavimo tinklų.

- Būtų užtikrinta veiksminga konkurencija ir sudaromos geresnės konkurencijos sąlygos, nes perdavimo sistemai tapus nepriklausoma, panaikinamos perdavimo sistemos savininko (valdytojo) paskatos nustatyti nepagrįstai didelius perdavimo tarifus bei riboti kitų rinkos dalyvių prisijungimą prie perdavimo sistemos. Sumažėtų kryžminio subsidijavimo tarp skirtingų veiklų rizika, informacijos valdymo pranašumo ar kitų vertikaliai integruotų įmonių atliekamų konkurenciją iškraipančių veiksmų tikimybė.

- Atsirastų paskatos investuoti į infrastruktūrą, kadangi vertikaliai integruota bendrovė nesuinteresuota perdavimo sistemos vystymu bendrai rinkos naudai ir naujų prieigų prie infrastruktūros suteikimu.

- Būtų nutraukti ryšiai tarp gamtinių dujų perdavimo sistemą valdančios įmonės bei gamtinių dujų tiekimo veiklos, atsirastų perdavimo sistemos nepriklausomumas nuo kitų susijusių veiklų ir nuo komercinių interesų. Perdavimo sistemą valdančio subjekto veiklos sritis būtų perdavimo tinklų efektyvus ir saugus eksploatavimas, gamtinių dujų tiekimo saugumo didinimas.

- Sumažėtų būtinybė didinti rinkos subjektų reglamentavimą ir priežiūrą, sumažėtų priežiūros ir reguliavimo kaštai.

- Veiksmingai ir patikimai būtų pašalintas perdavimo sistemos valdymo ir tiekimo interesų konfliktas, taip užtikrinant gamtinių dujų tiekimo saugumą. Efektyviai veikianti ir konkurencinga gamtinių dujų rinka savaime kuria privalumus tiekimo saugumui.

12. Latvija, Estija, Suomija ir kitos ES šalys, siekdamos išsaugoti dujų kainas vartotojams, pasinaudojo ES išimtimi ir netaikė direktyvų. Kodėl šio modelio nepasirinko ir Lietuvos valstybė?

Dujų direktyvoje nėra numatytos išimties Lietuvos Respublikai (pridedamas ES Komisijos laiškas kaip priedas Nr. 2). Lietuvos Respublika, dalyvaudama Dujų direktyvos priėmimo ir derinimo procese (kuris ES institucijose intensyviausiai vyko 2007-2008 metais), jokių specialių išimčių neprašė. Tokią poziciją – neprašyti jokių direktyvos išimčių – 2008 m. patvirtino dar praėjusios kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas. 2008 m. birželio 5 d. Seime svarstant Lietuvos poziciją dėl šios direktyvos projekto buvo nuspręsta, kad Lietuva neprašys jai taikyti išimties ir kad galutinis Lietuvos tikslas – vartotojams naudingas perdavimo sistemos operatoriaus veiklos atskyrimas su akcininkų nuosavybės atskyrimu (žr., 2008 m. birželio 5 d. Seimo Europos reikalų komiteto posėdžio protokolą).

AB „Lietuvos dujų“ akcininkai Gazprom ir E.ON Ruhrgas darė didelį spaudimą Vyriausybei, grasindamos tarptautiniu arbitražu, ir reikalavo, kad Lietuva netaikytų Dujų direktyvos.

Latvija, Estija ir Suomija paprašė išimties iš Dujų direktyvos[1]. Tačiau ši išimtis negali būti siejama su dujų kainomis vartotojams.

13. Kiek tiekėjų teikia biržai elektros energiją ir kiek pirkėjų ją perka? Koks kiekis nuo bendro elektros suvartojimo parduodamas per biržą?

13.1 Kiek tiekėjų teikia biržai elektros energiją ir kiek pirkėjų ją perka?

2010 m. gruodžio 21 dienai elektros biržoje registruoti 26 dalyviai iš jų aktyviai prekiauja (perka-parduoda) 23. Nors biržos dalyviai gali ir pirkti, ir parduoti elektros energiją, tačiau 14 dalyvių dominuoja kaip perkantys, o 9 dalyviai dominuoja kaip parduodantys. Detalus biržos dalyvių sąrašas pridedamas kaip priedas Nr. 3.

Elektros birža – tai prekybos vieta, kurioje registruoti elektros biržos dalyviai teikia pasiūlymus pirkti ir parduoti elektros energiją. Elektros biržoje prekiaujama kitos dienos kiekvienos valandos elektros energijos kiekiu, t.y. biržos dalyviai atskirai nurodo norimus pirkti ir parduoti kiekius ir kainas kiekvienai rytdienos valandai. Elektros biržos dalyvis – registruotas elektros biržoje asmuo (gamintojas arba tiekėjas), kuriam suteikiama teisė prekiauti biržoje. Visi biržos dalyviai gali pateikti pasiūlymus ir pirkti, ir parduoti elektros energiją.

Informacija apie biržos veiklą ir dalyvius yra pateikiama viešai interneto puslapyje www.baltpool.lt

13.2. Koks kiekis nuo bendro elektros suvartojimo parduodamas per biržą?

Per 11 šių metų mėnesių elektros biržoje pirkta ir parduota 6,67 TWh elektros energijos, o tai sudaro 69 procentus viso Lietuvos Respublikos poreikio, kuris per tuos pačius 11 mėn. sudarė 9,614 TWh. Išsamesnė informacija pateikiama priede Nr. 4.