Energetikos ministras: saugus Ignalinos AE uždarymas – visos ES interesas ir jį reikia tinkamai finansuoti

Data

2017 11 02

Įvertinimas
0
DSC_0010_02_nn.jpg

Lapkričio 2 d. energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno ir Europos Sąjungos (ES) komisaro, atsakingo už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, Güntherio Oettingerio susitikime kalbėta apie Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo finansavimo užtikrinimą po 2020 m. Tai būtina, siekiant laiku ir saugiai užbaigti atominės, kurioje veikė du galingiausių pasaulyje reaktoriai, eksploataciją.

Susitikimo metu ministras ES komisarui pristatė ženklią Ignalinos AE uždarymo projektų pažangą, kurią pavyko pasiekti per pastaruosius metus. Šiuo metu eksploatacijos nutraukimo darbai vyksta laiku, pagal prieš dvejus metus patvirtintą planą, kuris buvo suderintas su Europos Komisija.

Pasak energetikos ministro, siekiant, kad uždarymas vyktų laiku ir saugiai, būtina užtikrinti nepertraukiamą ES finansavimą ir po 2020 m. 

„ES parama būtina ir kitų alternatyvų mes tiesiog neturime. Visi suprantame, kad Lietuvai vienai Ignalinos AE uždarymas, panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyvių atliekų sutvarkymas būtų per didelė finansinė našta. Pati ES yra pripažinusi, kad Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimas yra išskirtinis projektas branduolinės saugos požiūriu, neatitinkantis šalies dydžio ir ekonomiškai tos naštos viena valstybė pakelti tikrai negalės“, – sako energetikos ministras.  

Lietuva, stodama į ES įsipareigojo nutraukti nesaugiais laikomų reaktorių darbą, o ES įsipareigojimo skirti adekvatų finansavimą atominei elektrinei Lietuvoje uždaryti.  Ministras pažymėjo, kad Lietuva savo ruožtu vykdo įsipareigojimus ir nuosekliai didino nacionalinį finansavimą Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimui. Vyriausybė yra priėmusi sprendimą po 2020 m. kasmet iš šalies biudžeto skirti po 14 proc. uždarymui reikalingų lėšų. 

Uždaryti Ignalinos AE numatyta iki 2038 m. Iki 2020 m. Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimui ES skyrė 1,5 mlrd. eurų. Po 2020 m. iki projekto pabaigos papildomai reikės dar per 1,5 mlrd. eurų (įskaičiuojant projektų rizikas ir 3 proc. infliaciją) – beveik 1,3 mlrd. eurų sudaro ES paramos lėšos. 

Ministras pažymėjo, kad ne tik ES finansavimas, bet ir Europos Komisijos (EK) dalyvavimas projekto priežiūroje yra svarbūs, siekiant sklandaus jo įgyvendinimo. Kartu pažymėta, kad Ignalinos AE uždarymo projektuose dalyvauja ir kelios dešimtys europinių kompanijų. 

„Uždarant Ignalinos AE įgyjama kompetencija ir patirtis, kuri yra svarbi visai Europos Sąjungai. Taip kuriame ypatingą pridėtinę vertę Europoje. Tikiuosi, kad šią patirtį bei žinias galėsime pritaikyti uždarant ir kitas atomines elektrines ES šalyse“, – sako energetikos ministras.   

ES komisaro teigimu, Ignalinos AE uždarymas yra europinės svarbos projektas ir EK supranta šio projekto sudėtingumą ir specifiką, todėl bus siekiama užtikrinti finansavimo tęstinumą tam tinkamomis priemonėmis. Komisaras paragino Lietuvą toliau aktyviai dirbti su EK užtikrinant tolimesnę paramą Ignalinos AE uždarymui.   

Su ES komisaru kalbėta ir apie kitų strateginės energetikos infrastruktūros projektų finansavimą po 2020 m. Ministro teigimu, dabar tam naudojama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (angl. CEF) yra svarbus finansavimo šaltinis komerciškai neatsiperkantiems, tačiau strategiškai būtiniems ir energetinį saugumą užtikrinantiems projektams.

Kaip sėkmės pavyzdžiai, naikinant energetinę izoliaciją ir kuriant vieningą ES rinką, įvardinta elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos bei šiuo metu įgyvendinamas dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos (GIPL) projektas.

Pokalbio metu abi pusės pažymėjo, kad ši finansinė priemonė turėtų ir toliau išlikti, siekiant įgyvendinti tokius projektus kaip Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su Europos tinklais, kas leis sukurti visiškai integruotą ES energetikos rinką.