Energetikos ministras: norint užsitikrinti ES finansavimą Baltijos šalių sinchronizacijai su europiniais tinklais, regioninis sprendimas turi būti priimtas nedelsiant

Data

2017 09 20

Įvertinimas
0
36528260553_74401dd46f_nn.png

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas rugsėjo 19-20 d. dalyvauja Taline (Estija) vykstančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų susitikime. Jame aptariamos ES elektros energijos vidaus rinkos perspektyvos, Energetikos Sąjungos klausimai ir tolimesnis strateginės energetikos infrastruktūros finansavimas.

Bendroje sesijoje su susisiekimo ministrais, aptartas strateginės infrastruktūros ES finansavimas po 2020 m. Dabar tam naudojama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (angl. CEF). Planuojant ES biudžetą po 2020 m., jau dabar siekiama įvertinti CEF rezultatus ir šios priemonės perspektyvas.  

Išsakydamas Lietuvos poziciją, energetikos ministras pažymėjo, kad CEF parama buvo ir yra labai svarbus finansavimo šaltinis komerciškai neatsiperkantiems, tačiau strategiškai būtiniems ir energetinį saugumą užtikrinantiems projektams, kurie reikalingi užbaigti energetinę izoliaciją bei sukurti integruotą ir gerai veikiančią ES energijos vidaus rinką.

ES finansavimas tokiems energetikos projektams pagal CEF priemonę yra numatytas iki 2020 m., o tolesnė jo ateitis priklausys nuo ES biudžeto po 2020 m., kuris bus formuojamas įvertinus Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš ES bei didėjančius finansavimo poreikius kituose sektoriuose.

Ministro teigimu, energetinio saugumo požiūriu gyvybiškai svarbi yra Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais. Nors šis projektas nėra komercinis, jis yra neatskiriama Energetikos Sąjungos dalis, galutinai integruojant Baltijos šalis į ES elektros sistemą ir panaikinant jų priklausomybę nuo Rusijos. Būtent tokių europinės svarbos nekomercinių projektų įgyvendinimą užtikrina CEF teikiamos finansinės subsidijos.     

„Situacija, kai trijų ES valstybių elektros sistema yra valdoma iš Rusijos yra netoleruotina ir turi būti užbaigta. ES finansavimas būtų didelė parama Baltijos šalims sėkmingai ir laiku įgyvendinant sinchronizacijos projektą, tačiau tam būtina, kad regioninis sprendimas būtų priimtas nedelsiant. Baltijos šalių susitarimas dėl projektų, kuriems reikės ES finansavimo, būtinas vėliausiai 2018 m. pirmoje pusėje, kitu atveju neturėsime jokių garantijų dėl europinės paramos“, – kalbėjo ministras Ž. Vaičiūnas.

Pasisakydamas dėl elektros energijos rinkos perspektyvų, ministras pažymėjo, kad Lietuva palaiko EK siekį gerinti ES vidaus elektros energijos rinkos veikimą, didinti jos integraciją, konkurencingumą, labiau orientuotis į vartotojus. Taip pat Lietuva pritaria didesnei atsinaujinančiųjų išteklių plėtrai, prioritetą teikiant mažajai generacijai, kuri leis greičiau pereiti prie aplinkai draugiškos energetikos ir sudarys palankias sąlygas vartotojams taupyti ir mažinti išlaidas energijos ištekliams.

Ministras pristatė vienodų sąlygų (angl. level playing field) ES elektros rinkoje tarp ES ir trečiųjų šalių elektros gamintojų nebuvimo problemą ir jos pasekmes. Ministras, pateikdamas Baltarusijoje statomos Astravo AE atvejį, išreiškė būtinybę ES lygiu spręsti šį klausimą. Akcentuota, kad šiuo metu trečiųjų šalių elektros gamintojai gali nevaržomai dalyvauti ES rinkoje, nepaisant to, kad elektros gamyboje taiko kitokius, dažnai žemesnius nei ES reikalavimus aplinkosaugos, branduolinės saugos ir kitose srityse.

Tuo tarpu ES elektros gamintojai neturi teisės laisvai dalyvauti trečiųjų šalių rinkose. Taigi, ES rinkoje šiuo metu ES elektros gamintojai veikia nevienodomis konkurencinėmis sąlygomis su trečiųjų šalių gamintojais – tai iškraipo ES elektros vidaus rinką, kenkia ES gamintojų konkurencingumui, kliudo atsinaujinančiųjų išteklių plėtrai, klimato kaitos tikslų pasiekimui. Ministro iškeltą problemą pripažino ir poreikį ją kuo skubiau išspręsti ES lygiu palaikė kitos valstybės narės.