Energetikos ministrai aptarė kertinius sektoriaus transformacijos klausimus

Data

2019 06 25

Įvertinimas
1
TTE_taryba_0625.jpg

Birželio 25 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas dalyvavo ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos (toliau – Taryba) tarybos posėdyje, kurio metu ministrai aptarė artimiausios ateities energetikos sektoriaus pokyčius. Tarybai taip pat buvo pristatytos Europos Komisijos (EK) rekomendacijos dėl Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato kaitos planų.

Taryboje buvo pritarta energetikos tolimesnę transformaciją įtvirtinančioms Pirmininkaujančios Rumunijos inicijuotoms Tarybos išvadoms „Energetikos sistemų ateitis Energetikos sąjungoje, siekiant perėjimo į švarią energetiką ir energetikos ir klimato kaitos tikslų 2030 m. ir vėliau pasiekimo“.

Jame apibrėžtos esminės gairės perėjimui link įperkamos, saugios, konkurencingos ir darniai vystomos energetikos sistemos, kuri prisidės siekiant energetikos ir klimato kaitos tikslų 2030 m. ir vėliau. Ministrai aptarė svarbiausius aspektus, kurie lems šiuos pokyčius – energetikos infrastruktūros vystymo bei modernizavimo tendencijas, inovatyvius sprendimus bei naujausias technologijas, energetikos sistemų skaitmenizavimą bei atskirų sektorių integraciją.

Ministras Ž. Vaičiūnas pasidžiaugė, kad Tarybos išvadose buvo atsižvelgta į Lietuvos siūlymus, atspindinčius esminius šalies energetikos sektoriaus pokyčius. Lietuva pastaraisiais metais vis labiau akcentuoja ES šalių narių energetikos sistemų integraciją, kurios esminiu projektu šiandien yra Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais.

„Džiaugiuosi, kad šiandien Lietuva diktuoja energetikos transformacijos madas. Turime daug gerosios patirties integruojant energijos rinkas bei diversifikuojant energijos tiekimo šaltinius. Ne mažiau svarbu ir tai, kad Lietuva žengia priekyje sudarant palankias galimybes energijos vartotojams tapti aktyviais energetikos dalyviais ir ne tik vartoti, bet ir pasigaminti elektros energiją“, – kalbėjo energetikos ministras.

Antras svarbus klausimas šiame Energetikos ministrų tarybos posėdyje – ES išorės energetikos politika. Ministras Ž. Vaičiūnas pateikė Lietuvos poziciją, kad esminiu prioritetu turėtų išlikti energetinio saugumo stiprinimas regione. Tam būtina išnaudoti visus bendradarbiavimo formatus, tokius, kaip ES ir JAV energetikos tarybos, Trijų jūrų iniciatyvos ir Partnerystės dėl transatlantinio energetinio bendradarbiavimo formatus.

„Bet koks bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis turėtų būti vertinamas, pirmiausiai atsižvelgiant į perėjimo prie švarios energetikos politiką, o susijusios priemonės turi tapti integralia tokių santykių dalimi. Be to, santykiuose su trečiosiomis šalimis turi būti primygtinai reikalaujama laikytis tarptautinių įsipareigojimų branduolinėje saugoje“, – sakė energetikos ministras.

Energetikos ministras atkreipė dėmesį į didelio populiarumo sulaukusį serialą apie Černobylio avariją, kuris buvo filmuotas Ignalinos AE. Ministras pabrėžė, kad ES ir jos kaimynystėje būtina užtikrinti aukščiausių branduolinės saugos standartų laikymąsi, tam kad apsaugotume savo piliečius nuo tokių nelaimių grėsmės ir tokie scenarijai būtų matomi tik filmuose.

Taip pat Tarybos posėdyje EK pristatė rekomendacijas dėl Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato kaitos planų, kuriuose ES valstybės narės privalo pateikti nacionalinius įsipareigojimus, kaip ir kokiu mastu numato prisidėti prie ES energetikos ir klimato kaitos politikos tikslų įgyvendinimo. Šiuos planus valstybės narės privalo pateikti EK iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Nuo liepos 1 d. Tarybai pirmininkaus Suomija, kuri taip pat pristatė savo energetikos prioritetus.

Vizito Briuselyje metu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas susitiko su Europos Komisijos nariu Migueliu Arias Cañete, atsakingu už energetiką ir klimato kaitą. Susitikimo metu aptartas strateginio energetinio saugumo projekto – Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su Europos tinklais – įgyvendinimas ir pasiekta pažanga.

Praėjusią savaitę EK, Baltijos šalių ir Lenkijos vadovai pasirašė politinį susitarimą dėl sinchronizacijos projekto įgyvendinimo, kuriuo įtvirtinti svarbiausi infrastruktūros projektai ir konkretus veiksmų planas iki pat 2025 m., kuomet Baltijos šalys prisijungs prie saugios ir patikimos Europos energetikos sistemos.

Susitikime energetikos ministras iškėlė Astravo AE problemos klausimą bei paragino EK nedelsiant imtis konkrečių žingsnių, užtikrinant, kad Baltarusija įgyvendintų jau prieš metus atliktų streso testų metu pateiktas rekomendacijas. M. A. Canete informavo energetikos ministrą, kad EK netrukus pateiks atsakymą į EK gegužės mėn. pateiktą bendrą LR energetikos ir užsienio reikalų ministrų kreipimąsi dėl Astravo AE bei pažadėjo tolesnes pastangas, siekiant, kad Baltarusija pateiktų nacionalinį veiksmų planą, skirtą streso testų metu nustatytų trūkumų šalinimui ir pateiktų rekomendacijų įgyvendinimui. Komisaras pabrėžė, kad šis planas turi būti pateiktas Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės (ENSREG) ekspertų įvertinimui.