Energetikos ministerijos siūlomi pakeitimai pagerins sąlygas verslui ir didins Lietuvos pramonės konkurencingumą

Data

2017 11 14

Įvertinimas
2
Ken Teegardin.jpg

Energetikos ministerija parengė įstatymų pakeitimų paketą, kuriuo siūloma gerinti sąlygas verslui – trumpinti prijungimą prie dujų ir elektros tinklų, didinti energetikos tiekimo paslaugų patikimumą, o elektros energiją intensyviai naudojančioms įmonėms mažinti mokestinę naštą, taikant diferencijuotą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainą. 
 
„Siūlomi pakeitimai sukurs palankesnes sąlygas verslo plėtrai, ženkliai prisidės prie investicinės aplinkos Lietuvoje gerinimo ir padidins mūsų pramonės įmonių konkurencingumą“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Pirmoje pakeitimų grupėje – priemonės, pagerinsiančios pramonės įmonių konkurencingumą. 

Energetikos ministerija siūlo mažinti mokestinę naštą įmonėms, kurios veikia intensyviai elektros energiją naudojančiuose pramonės sektoriuose. Tokioms įmonėms būtų taikoma diferencijuota VIAP kaina. Tai reiškia, kad daugiau nei 1 GWh elektros energijos per metus sunaudojusios įmonės galėtų susigrąžinti 85 proc. VIAP kainos dalies, susijusios su elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, šios elektros energijos balansavimu ir jos centralizuota prekyba.

„Dabar Lietuvoje elektros kaina pramonei yra viena didžiausių regione. Dauguma regiono šalių yra sumažinusios mokestinę naštą energijai imliose pramonės šakose veikiančioms įmonėms ir mes tokių valstybių ratui nepriklausome. To kaina – mažiau konkurencingos mūsų įmonės, mažesnės galimybės pritraukti užsienio investicijas, todėl tą situaciją siūlome keisti“, - sako energetikos ministras.  

Panašias diferencijuotas VIAP schemas taiko tokios ES valstybės kaip Danija, Graikija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Latvija, Rumunija, Slovėnija, Čekija, Bulgarija, Švedija ar Jungtinė Karalystė. Šis pakeitimas taip pat leistų pagerinti investicinę aplinką Lietuvoje bei sudarytų geresnes sąlygas pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančias įmones.

Antroje įstatymų pataisų grupėje numatyti du svarbūs siūlymai – pagreitinta prijungimo prie elektros ir dujų tinklų procedūra (vadinamasis „Fast Track“) bei numatomi nauji elektros ir gamtinių dujų įrenginių įrengimo veiklos atestatai.

„Fast Track“ procedūra numato galimybę vartotojams savo lėšomis ir savo jėgomis įrengti bei rekonstruoti skirstomuosius elektros ir dujų tinklus bei elektros perdavimo tinklus, juos perduodant eksploatuoti tinklų operatoriui (Energijos skirstymo operatoriui „ESO“,  „Litgrid“ ar kt.)  

Šiuo metu tokius tinklus įrengti ir rekonstruoti gali tik operatoriaus viešųjų pirkimų būdu parinktas rangovas. Įtvirtinus naują „Fast Track“ procedūrą, pagreitės prijungimas prie tinklų, nes vartotojams nereikės taikyti viešųjų pirkimų procedūrų. Tokia galimybe galės pasinaudoti tie skirstomojo tinklo vartotojai, kurių elektros įrenginių galia yra lygi ar didesnė nei 250 kW, o dujų sistemos pajėgumai lygus ar viršija 40 MWh/val., taip pat elektros vartotojai ( lygi ar didesnė nei 6 MW galios) galės organizuoti ir įrengti elektros perdavimo tinklus.

Lanksti „Fast Track“ procedūra suteiks vartotojams daugiau galimybių valdyti prijungimo procesą bei jį sutrumpinti, kas padės sukurti investuotojams patrauklesnę verslo aplinką. Tikimasi, kad „Fast Track“ procedūra pasinaudos apie 15–30 didžiųjų elektros vartotojų bei apie 10–20 stambiųjų dujų vartotojų per metus. Dažniausiai tai bus nekilnojamojo turto vystytojai, prekybos centrai bei kiti.

Dar vienas svarbus teisės aktų pakeitimas, skirtas stambiems elektros energijos vartotojams – galimybė prisijungti tiesiai prie elektros perdavimo tinklo. Nauji vartotojai, kurių įrenginių leistinoji naudoti galia yra ne mažesnė nei 6 MW galės prisijungti tiesiai prie elektros perdavimo tinklo. Tokie vartotojai turės įsipareigoti 10 metų nemažinti sutartyje su perdavimo sistemos operatoriumi nustatytos leistinosios naudoti galios ir tiek pat laiko mokėti galios mokestį.

Iki šiol vartotojai galėjo būti prijungiami prie elektros perdavimo tinklo, tik kai skirstomųjų tinklų operatorius dėl techninių galimybių atsisakydavo juos prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų.

Skaičiuojama, kad ši naujovė leis įmonėms sumažinti savo veiklos kaštus. Dar daugiau, nauja tvarka leistų efektyviau subalansuoti skirstomojo ir perdavimo tinklų panaudojimą bei padidintų energijos tiekimo patikimumą pramonės įmonėms.

Kita priemonė – energetikos (elektros ir dujų) įrenginių įrengimo veiklos atestatai – leis atsisakyti dalies Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) patikrinimų ir pažymų išdavimo, prijungiant naujų vartotojų įrenginius prie tinklų. Pagal naują tvarką atestuotos įmonės, įrengdamos energetikos įrenginius, privalės užtikrinti jų techninę saugą – pastarąją dalį iki šiol kontroliavo VEI.

Trečia įstatymų pakeitimų grupė apima elektros energijos skirstymo, visuomeninio elektros energijos tiekimo bei garantinio elektros energijos tiekimo veiklas, kurias šiuo metu vykdo ESO.

Energetikos ministerija siūlo šias veiklas atskirti – ESO palikti atsakingą už elektros energijos skirstymo paslaugų teikimą bei garantinį elektros energijos tiekimą, o elektros energijos tiekimas buitiniams vartotojams būtų visuomeninio tiekėjo pareiga. 

Visuomeninis tiekėjas yra įpareigotas tiekti elektros energiją jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje esantiems vartotojams. O štai garantinio elektros tiekimo paslaugos tikslas – užtikrinti vartotojų aprūpinimą elektros energija, kurie nustatyta tvarka nepasirinko nepriklausomo tiekėjo arba kurių pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį.

Šie pakeitimai prisidės prie skaidresnės ESO veiklos – leis išgryninti valstybės reguliuojamas veiklas bei joms reikalingas sąnaudas. Taip pat tai leis energijos tiekėjams aiškiau pasidalinti atsakomybes prieš paslaugų gavėjus bei skaidriau įgyvendinti ES III energetikos paketo nuostatas.

Tai taip pat prisidės prie elektros energijos rinkos liberalizavimo įgyvendinimo, kurį Lietuva, vadovaudamasi Baltijos energijos rinkos jungčių plano įgyvendinimo veiksmų plane (angl. BEMIP Action Plan) esančiomis nuostatomis, palaipsniui privalo atlikti iki 2020 m. 

Energetikos ministerija su suinteresuotoms institucijomis jau pradėjo derinti minėtus pokyčius numatančius Energetikos, Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų pakeitimus. Su viešajai konsultacijai pateiktais teisės aktais galima susipažinti šioje svetainėje.