Ateinančių ketverių metų darbuose – prioritetas energijos vartotojui

2017 03 13
IMG_1243.JPG

Šiandien patvirtintame Vyriausybės programos įgyvendinimo plane (toliau – Plane) numatyti ir svarbiausi ateinančių ketverių metų darbai energetikoje. Daugiausia dėmesio bus skiriama valstybės energetinį saugumą stiprinančių infrastruktūros projektų įgyvendinimui, energijos vartojimo efektyvumo skatinimui ir mažosios, į vartotoją orientuotos, energetikos plėtrai.  

Viena iš prioritetinių krypčių energetikoje – skatinimas taupiai vartoti energiją. Sprendžiant viešosios infrastruktūros energijos efektyvumo problemas, iki metų vidurio numatyta pakeisti teisines ir finansines sąlygas, kurios leis išjudinti užstrigusį viešųjų pastatų atnaujinimo procesą. Kasmet iš Lietuvos valstybės biudžeto daugiau nei 140 mln. eurų išleidžiama viešųjų pastatų energijos suvartojimui finansuoti. Iš viso per ketverius metus numatyta atnaujinti apie 700 tūkst. kv. metrų energetiniu požiūriu neefektyviausių viešųjų pastatų ploto. Tai leis atnaujintuose viešuosiuose pastatuose daugiau nei 40 proc. sumažinti energijos išlaidas. Siekiant paskatinti savivaldybes atnaujinti pasenusią ir energijos netaupančią gatvių apšvietimo įrangą miestuose ir miesteliuose, bus įvertintos, o esant poreikiui ir pakeistos, teisinės ir finansinės šios paramos priemonės. Modernizavus gatvių apšvietimą kasmet būtų sutaupoma iki 3-5 mln. eurų. 

Plane numatytos ir konkrečios priemonės, kurios leis gyventojams mažinti išlaidas už energiją. Iki metų vidurio planuojama pasirašyti susitarimus su energijos tiekėjais dėl skaidraus ir aiškaus vartotojų informavimo apie jų sąskaitas ir galimybių taupiau vartoti energiją. Nuosekliai bus diegiami ir energijos suvartojimo reguliavimo bei išmanios apskaitos prietaisai dujų, elektros, šilumos, karšto ir geriamojo vandens vartotojams. Taip pat namų ūkiai jau nuo šiemet galės pretenduoti į paramą pakeisti neefektyvius kuro katilus į aplinkos neteršiančius biokuro katilus.

„Du kartus ES vidurkį viršijantis energijos suvartojimas Lietuvoje verčia ieškoti greitų ir veiksmingų sprendimų. Įgyvendinę numatytas taupymo priemones ir suvartodami mažiau energijos kartu taupysime žmonių, verslo ir biudžeto pinigus“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Plane numatytos priemonės vietinės energijos gamybos, panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius, didinimui. Ypač daug dėmesio skiriama mažosios energetikos, orientuotos į vartotojus, kurie patys galėtų gaminti elektros energiją, plėtrai. Numatyta, kad per ketverius metus tokių elektros energiją gaminančių vartotojų skaičius išaugs nuo dabar esančių 300 iki 34 tūkst. ir sudarys apie 2 proc. visų vartotojų. Jau šiemet bus pakeistas teisinis reglamentavimas, kuris leis gaminančiais vartotojais tapti ne tik gyventojams, bet ir įmonėms, palengvins administracines procedūras ir sutrumpins leidimų išdavimo procedūrą nuo pusmečio iki dviejų savaičių. Taip pat bus sudarytos galimybės naudotis „dvipusė apskaita“ ne tik saulės, bet ir vėjo ar biodujų elektros energijos gamybai.

„Būsime lankstūs ir ieškosime įvairių reguliacinių galimybių skatinti elektros energijos vartotojus pačius gaminti energiją ten, kur ją ir suvartoja. Išplėstas ratas tų, kurie gali tapti gaminančiais vartotojais, mažėjanti biurokratinė našta kartu su kasmet vis labiau pingančiomis technologijomis, leis tokiai mažajai energetikai įgauti tinkamą pagreitį“, – sako energetikos ministras.  

Įgyvendinant Lietuvos energetiniam saugumui ir patikimumui strateginę reikšmę turintį ilgalaikį projektą – Baltijos šalių sinchronizaciją su Europos Sąjungos tinklais – nuo bendro pobūdžio planų turi būti pereita prie konkrečių darbų. Sprendimą dėl sinchronizacijos krypties su valstybėmis partnerėmis numatyta pasiekti per artimiausią pusmetį. Kitais metais bus atliktas vienas svarbiausių darbų sinchronizacijos link – Baltijos šalių elektros energijos sistemų izoliuoto darbo bandymas. Iki 2020 planuojama pradėti įgyvendinti visus projektus, kurie būtini Baltijos šalių sinchronizacijai su Europos tinklais užtikrinti. 

Siekiant užtikrinti saugų ir efektyvų Ignalinos atominės elektrinės (AE) eksploatavimo nutraukimą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, numatyta įgyvendinti priemones, kurios leistų mažinti Ignalinos AE uždarymo išlaidas ir taip efektyviau panaudoti 2014-2020 m. paramą. Derybose dėl Ignalinos AE finansavimo po 2020 m. siekiama užsitikrinti adekvatų šio projekto finansavimą ES lėšomis.

Plane numatyta ženkliai sumažinti administracinę naštą prie dujų ir elektros tinklų norintiems prisijungti vartotojams. Vien per šiuos metus prisijungimo terminai prie dujų tinklų turėtų sumažėti beveik perpus, prie elektros tinklus – dešimtadaliu. Iki 2020 m. vartotojų prisijungimo terminą prie elektros tinklų numatyta sutrumpinti nuo 58 dienų iki 30, prie dujų – nuo 162 dienų iki 50.

Daugiau informacijos – 
Aurelija Vernickaitė
Ministro patarėja
Tel. +370 706 64812, mob. tel. +370 671 97293
El.p. aurelija.vernickaite@enmin.lt