„Aplinkos savaitėje“ dėmesys klimato kaitai ir energetikos tikslams

Data

2019 11 26

Įvertinimas
0
Amarillo Colza.jpg

Spalio 27 d., įvyks „Klimato savaitės“ renginys energetikos sektoriui, skirtas aptarti šiuo metu su visuomene derinamą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų (NEKS) planą, kuriuo numatomi konkretūs veiksmai, padėsiantys pasiekti klimato kaitos mažinimo ir energetikos sektoriaus tikslų.

Diskusijoje apie klimato kaitą ir energetikos sektorių dalyvaus energetikos viceministrė Lina Sabaitienė, aplinkos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės vyresnysis patarėjas Tomas Aukštinaitis, Lietuvos energetikos agentūros vadovas Darius Biekša, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, „Ignitis“ inovacijų centro vadovas Vytautas Kieras, „Energijos skirstymo operatoriaus“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė.

Pirminis Lietuvos NEKS plano projektas Europos Komisijai (EK) buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 14 d. Pirmosios viešosios konsultacijos Lietuvoje vykdytos nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. gegužės mėn.  Sulaukus EK rekomendacijų, paskelbtų 2019 m. birželio 18 d. bei visuomenės pasiūlymų vyko intensyvūs NEKS plano koregavimo ir papildomos politikos modeliavimo darbai. Lapkričio 13 d. Vyriausybė pritarė NEKS plano projektui, kuris šiuo metu derinamas su visuomene. Renginio metu siekiama dar kartą išdiskutuoti su visuomene šį planą ir sudėti paskutinius akcentus.

Numatoma, kad iki 2030 metų Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys turės pasiekti labai konkrečius rodiklius: sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas 43 proc., pramoninių teršėjų sektoriuje, kurie dalyvauja apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, ir 9 proc. kituose sektoriuose. Taip pat sumažinti energijos vartojimo intensyvumą bent 1,5 karto bei daugiau nei padvigubinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje. Renginio metu bus aptarti konkretūs siūlymai, kaip šių tikslų pasiekti.

Pasak energetikos viceministrės Linos Sabaitienės, Lietuva, kaip ir visos kitos ES šalys privalo pasirengti tokį planą, kurį įgyvendinant pavyktų pasiekti realių rezultatų, numatomų visoms šalims.

„Turime suprasti, kad klimato kaitos keliami iššūkiai yra aktualūs visoms valstybėms ir kiekvienam žmogui atskirai, tad turime vieningai nuspręsti, kuria kryptimi eisime, kad pasiektume užsibrėžtų tikslų. Šis planas yra ne tik iššūkis siekiant ambicingų tikslų, tačiau ir didžiulė galimybė didinti šalies konkurencingumą, kurti pridėtinę vertę. Be to, reikia nepamiršti, kad Lietuva tam tikrose srityse, pavyzdžiui, atsinaujinančios energetikos srityje, jau yra tarp lyderių ir gali užimti dar geresnes pozicijas“, – sako viceministrė L. Sabaitienė.

Šiuo metu Lietuva kartu su Danija, Estija, Ispanija ir Portugalija yra tarp penkių ambicingiausių valstybių ES pagal atsinaujinančios energetikos tikslus 2030 m. Nutiesus keletą jungčių su Vakarų Europos elektros sistema, perorientavus centrinio šildymo sistemas prie biokuro naudojimo, patvirtinus papildomų aukcionų saulės ir vėjo elektros gamybai ir sudarius sąlygas gaminančių vartotojų plėtrai, Lietuva turi galimybę iki 1,5 karto viršyti visos ES bendrą švarios energijos gamybos tikslą. Numatyta, kad 2030 m. Lietuvoje 45 proc. elektros energijos bus gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Kviečiame stebėti tiesioginę renginio transliaciją Aplinkos ministerijos Facebook puslapyje.