A.Sekmokas: permainos energetikoje yra neišvengiamos, esminės ir jos jau vyksta

Data

2009 11 19

Įvertinimas
0
A.Sekmokas: permainos energetikoje yra neišvengiamos, esminės ir jos jau vyksta
A.Sekmokas: permainos energetikoje yra neišvengiamos, esminės ir jos jau vyksta

„Ėjimas į elektros rinką daro procesą negrįžtamu. Rinkos bijoma, nes kažkieno interesai nukentės. Dabar mes labai akivaizdžiai matome, kad išryškėjo dviejų monopolistų – dujų ir elektros tiekėjų - interesai. Mes aiškiai matome tuos monopolinius tiekėjus, o dabar išlenda ir jų gynėjai“, - tai interviu pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Svetainės skaitytojams pateikiame visą interviu.   

 

 

- Energetikos ministerija dirba jau 9 mėnesius. Per tą laiką reikėjo padaryti tai, kam nebuvo skirta dėmesio per  pastaruosius kelerius ir daugiau metų: strateginių projektų vystymas, elektros rinkos kūrimas, pasiruošimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (IAE) , naujos atominės elektrinės statyba, energetikos sektoriaus demonopolizavimas, žaliosios energetikos skatinimas, priklausomybės nuo dujų mažinimas.  Begalės iššūkių. Kaip jaučiatės?    

- Jaučiuosi gerai, žinojau, kur einu. Kita vertus, visi tie iššūkiai tarpusavyje susiję. Visų jų epicentras – Ignalinos AE uždarymas.

Mes turėjome monopolinį pigiausią tiekėją, tačiau būtent dėl to nebuvo rinkos ir, deja, taip pat dėl to, elektros tiekėjai ir skirstytojai galėjo turėti labai aukštas monopolines kainas.

Einant link IAE uždarymo, kilo klausimas, kas toliau bus elektros gamintojas. Tokiame  kontekste gimė LEO LT. Vietoj žingsnio link rinkos buvo žengtas dar vienas žingsnis monopolizuojant energetiką. Tokia situacija susiklostė ir dujų sektoriuje.

Dabar gi Ignalinos AE uždarymas iškelia klausimą – kaip bus toliau? Todėl visuomet pabrėžiu – mūsų tikslas yra eiti į rinką, o ne perskirstyti monopolines teises. Taip atsirado elektros  jungtys, nes jos pirmiausia griauna monopolinę situaciją. Skaidyti monopolijas mus įpareigoja europiniai teisės aktai, vadinamasis trečiasis paketas. Be to, pagaliau prisiminta, kad ir patys daug ką galime padaryti, naudodami atsinaujinančius energijos šaltinius.

Negali būti taip, kad mes galėtume atskirti kurį nors šitų klausimų. Jie – viename ryšulyje.

Taigi, iš esmės visi klausimai susiję su IAE uždarymu. Jam nebuvo tinkamai ruošiamasi, procesas buvo vilkinamas dėl monopolininkų interesų, dėl rinkos baimės. Ignalinos AE bus uždaryta, kito pasirinkimo nėra, todėl ši situacija ir davė kibirkštį permainoms.    

- Svarbiausia – ne pelnas, o vartotojų interesai. Šis posūkis energetikoje atrodo, daug kam buvo netikėtas. Be to, pirmą kartą per 16 metų sumažintas elektros tarifas. Ar energetikai apsiprato su naujais veiklos principais, ar mano, kad tai laikina: nebus ministro – vėl jie galės diktuoti sąlygas valstybei?

- Aš manau, kad keletas dalykų yra lemiantys. Vienas jų – kiek mes pajudėsime į rinką. Tuomet tuos dalykus atsukti atgal bus neįmanoma. Į rinką mes einame žingsnis po žingsnio, palaipsniui, tačiau ėjimas į rinką daro procesą negrįžtamu.

Antras momentas – kaip ne kartą įvardijo premjeras, energetikai valdė valstybę. Kurį laiką jauna mūsų valstybė buvo silpna, neturėjo tradicijų, patyrimo, o verslas vystėsi sparčiau, stiprėjo daug greičiau nei valstybės struktūros. Todėl energetinis verslas perėmė iniciatyvą ir diktavo savo sąlygas.

Dabar vyksta ir kitas procesas – valstybė irgi stojasi ant kojų. Kita vertus, ir visuomenė pamatė, kaip jų valstybė, kaip piliečių valstybė turėjo tarnauti tam tikroms verslo grupėms. Tokia situacija visuomenės nebetenkino, todėl jie balsavo už kitas politines jėgas, už permainas.  

Dabar po truputį energijos vartotojai tampa realiais akcininkais, kurių netenkina tai, kad energetikos įmonių pelnas atitenka grupei privačių asmenų arba tie pinigai pradingsta biudžete. Energijos vartotojai tam tikra prasme yra akcininkai ir jie nori, kad energetikos bendrovių veiklą valdytų valstybė, kuri yra jų atstovė tose bendrovėse.

Valstybė stiprėja ir negali sau leisti, kad privatus interesas persvertų valstybės interesą. Turi nusistovėti normali pusiausvyra tarp valstybės ir privataus intereso.

- Likus nedaug laiko iki Ignalinos AE uždarymo kyla didžiulis erzelis – kam ta rinka, pirkime pigią elektrą iš Rusijos, ir vos ne uždarykime Lietuvos elektrinę Elektrėnuose. Ekspremjeras Algirdas  Brazauskas dar pridėjo kad, niekas nepadaryta, kad iš Švedijos į Lietuvą būtų nutiestas elektros kabelis. Atrodo, netiesos sakymas tampa priedanga socialdemokratams, kuriems nepakako septynerių metų nei elektros tiltams į Vakarus, nei elektrinėms, nei atsinaujinantiems energijos šaltiniams.

- Pirmas pavyzdys - mes turėjome pigiausią elektros gamybos šaltinį, bet nebuvo rinkos, nebuvo jungčių, todėl galutinis vartotojas už elektrą mokėjo aukščiausią kainą.

Antras pavyzdys – „Lietuvos dujų“ privatizavimas. Kai bendrovė buvo privatizuojama, buvo kalbama, kad ji kurį laiką tieks pigiausias dujas. O ką mes dabar turime – iki Lietuvos kur kas arčiau negu iki Vokietijos, tačiau už dujas mes mokame ne pigiau nei vokiečiai.

Visa tai rodo, ką mes turėjome iki šiol. Anksčiau valdžioje buvusios politinės jėgos nebuvo orientuotos nei į rinką, nei į vartotojų interesus. 

- Anksčiau ši Vyriausybė buvo kaltinama, kad uždarius IAE bus perkama elektra iš Rusijos, kurią tieks buvusio Tėvynės sąjungos iždininko Ramūno Garbaravičiaus sūnaus įmonė, ir taip neva konservatoriai pasipelnys. Dabar gi socialdemokratai sako, kad kaip tik tai ir reikia daryti – tiekti pigią elektrą iš Rusijos.  Kažko labai bijoma rinkos?

- Rinkos bijoma, nes kažkieno interesai nukentės. Dabar mes labai akivaizdžiai matome, kad išryškėjo dviejų monopolistų – dujų ir elektros tiekėjų - interesai. Mes aiškiai matome tuos monopolinius tiekėjus, o dabar išlenda ir jų gynėjai. 

- Kalbant apie naują atominę elektrinę nuolat atgyja abejonės, kad Lietuva pastatys AE, o štai Baltarusija ir Rusija Kaliningrade – tikrai pastatys. Iš kur toks nepasitikėjimas sava valstybe?

- Nepasitikėjimas kyla dėl to, kad Lietuvoje daug metų buvo kalbama, bet realiai nieko nedaroma. LEO LT buvo sukurtas naujos atominės elektrinės statybai, tačiau bendrovė nepasistūmėjo nė per žingsnį realiais darbais. Būtent dabar, kai prasidėjo darbai, parinktas konsultantas, skelbiamas konkursas strateginiam investuotojui parinkti, kyla pasipriešinimas. Tam, kad neišeitume į rinką, neprisijungtume prie Europos elektros energetikos sistemos.

Visuomenė keletą metų buvo maitinama pažadais, buvo akivaizdžiai matoma, kad tai yra akių dūmimas, todėl tas nepasitikėjimas užaugo. Nepasitikėjimą pasėti yra žymiai lengviau nei įtikinti, kad kažkas bus padaryta. Tai trunka daugiau laiko ir yra sunkiau.     

- LEO LT. Kokios šios istorijos pamokos tiek valstybei, tiek privačiam verslui?

- Teiginys, kad privatus sektorius visada geriau valdo įmones, yra neteisingas. Gali būti geras valdymas tiek privačios, tiek valstybinės struktūros – tai priklauso nuo gebėjimų. Šiai dienai valdymo gebėjimai valstybės sektoriuje nėra išvystyti.

Antra – kai kuriuos sektorius, ypač infrastruktūros ar su valstybės saugumu susijusius sektorius, perduoti į privačias rankas yra ganėtinai rizikinga. Dėl to gali nukentėti tiek valstybė, tiek visi vartotojai.

Trečia – einant į partnerystę su privačiu sektoriumi, ta partnerystė turi būti lygiavertė ir subalansuota.    

- Kuris strateginis projektas, Jūsų manymu, bus įgyvendintas pirmiausia?  

- Dėl elektros tilto į Švediją yra pateikta paraiška Europos Sąjungos paramai gauti, dabar vykdomi Baltijos jūros dugno tyrimo darbai. Be to, atliekami bendri veiksmai su Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Svenska Kraftnat“. Tai jau yra labai realūs darbai ir labai realūs žingsniai.

Ne toks ambicingas, tačiau yra poslinkis į priekį su elektros jungtimi į Lenkiją. 

Manau, labai svarbu, kad šių metų pabaigoje bus paskelbtas konkursas strateginiam investuotojui, kuris statys naują atominę elektrinę.

Nuo sausio 1 dienos daliai didžiųjų vartotojų pradeda veikti elektros rinka. Tai yra tie projektai, kurie yra toliausiai pajudėję. Be abejo, labai svarbu yra suskystintų dujų terminalo galimybių studija, kurią iš dalies finansuos Europos Sąjunga ir jau paskelbtas tarptautinis konkursas Syderių požeminės gamtinių dujų saugyklos geologinės struktūros tyrimams atlikti.

- Nelabai sekasi įtikinti bendrovę „Lietuvos dujos“, kad reikia teisti dujotiekį Jurbarkas – Klaipėda?

 - Mes vėl susiduriame su situacija, kai turime monopolinę struktūrą, kurioje privataus verslo interesai šiai dienai dar turi pranašumą prieš valstybės interesą. Tą pusiausvyrą reikia atstatyti.

- Tai įmanoma?

- Valstybė turi pakankamai teisinių svertų apginti savo interesus, nes kiekvienas ūkinis subjektas veikia ir turi veikti laikantis įstatymų. Jis negali veikti prieš, neatsižvelgdamas ar ignoruodamas valstybės interesus.   

- Ar taip neišgąsdinsite investuotojų?

- Visų pirma, investuotojams mes turime parodyti, kad Lietuvos ekonomikoje veikla turi būti skaidri, kad visiems ekonomikos dalyviams taikomos tos pačios taisyklės, yra tos pačios sąlygos, ir nei LEO LT, nei „Lietuvos dujoms“ mes netaikome kitokių – nei geresnių, nei blogesnių - sąlygų nei kitiems rinkos dalyviams.

Dabar yra sureguliuota, pagal kokias metodikas monopoliniams rinkos dalyviams nustatoma pelno marža . Ji galioja vienodai – tiek dujų, tiek elektros sektoriuje. Mes netaikome skirtingų matų skirtingiems rinkos dalyviams.   

- Sodininkų problemos tęsėsi gal dešimtmetį. Susodinote už vieno stalo ir pasakėte: neišeisit, kol, neišspręsit. Kažkodėl viską reikia daryti per jėgą. To ir tikėjotės?

- Monopolinių įmonių padėtis dažnai leido grubiai elgtis tiek su sodininkais, tiek su kitais elektros ar šilumos vartotojais. Jų interesai neretai būdavo ignoruojami ar net pažeidžiami.

Šiai dienai, kol neveikia rinka, vienintelis būdas tą išspręsti buvo susodinti sodininkus ir skirstomųjų tinklų vadovus prie vieno stalo ir duoti jiems užduotį „Jūs privalote susitarti“.

Kai pradės veikti elektros rinka, kai atsiras pakankamai daug bendrovių, kurios galės prekiauti elektra, o skirstomieji tinklai bus tik elektros transportuotojas, ta situacija pradės keistis. Natūralu, nes kiekvienas rinkos žaidėjas norės turėti kuo daugiau patenkintų vartotojų. Geriausias pavyzdys, kaip vystėsi rinka – telefono ryšio pasiūla. Čia veikia rinka, ir vartotojai turi iš ko rinktis. Tą jau žino kiekvienas.

Link tokio sprendimo turėtume nuvesti ir elektros rinką.      

- Kartu su sąskaitomis už šildymą vilniečiai gavo ir „Vilniaus energijos“ raštą, kuriame tvirtinama, kad Lietuva kol kas stokoja valstybinio požiūrio ir neskatina biokuro, kuris yra pigesnis nei kitos kuro rūšys, naudojimo plėtros.  

- Atsakymas labai paprastas  - vis dar žiūrima į valstybę, kad ji atsako už viską.  Iš tikrųjų valstybė leidžia teisinius aktus, reguliuoja veiklą, tačiau realius veiksmus atlieka žmonės, bendrovės – jie yra rinkos dalyviai.

Taip, mes aiškiai įvardijome dvi prioritetines kryptis – atsinaujinantys energijos šaltiniai  ir nauja atominė elektrinė. Mes pasirinkome šiuos du būdu apsirūpinti energija. O įmonės pačios turi nuspręsti, kaip efektyviau veikti. Jau šiandien žaliajai energijai yra suteikiami privalumai, todėl tuo galima naudotis.

 „Vilniaus energija“ jau diegia biokuro katilus, tai jie žada daryti ir ateityje. Klausimas – negi valstybė „Vilniaus energijai“ turėtų pastatyti naujų biokuro katilų?

 O šie priekaištai iš dalies yra susiję su tuo, kad ir šilumos sektoriuje mes neturime rinkos.  Ar šiuo atveju nėra taip, kad prisidengiant atsinaujinančiais energijos šaltiniais, monopolinis rinkos dalyvis nori turėti dar daugiau pranašumų, dar daugiau lengvatų, kad dar daugiau sustiprintų savo monopolines pozicijas?

- Atėjote iš verslo. Kokį įspūdį jums padarė valdininkų darbo stilius?   

- Pirmiausia susidūriau su raštais, nuostatomis, pozicijomis senųjų Ūkio ministerijos valdininkų, kurie ne spręsdavo vartotojų problemas, o užsiimdavo atsirašinėjimu. O kam tai buvo naudinga? Buvusiai tvarkai ir didžiosioms energetinėms įmonėms. Tos nuostatos buvo keičiamos iš karto kuriant naują ministeriją, pritraukiant naujus žmones. Ir toliau sieksime, kad ministerijos veikla būtų kitokia, kad būtų tarnaujama visų pirma vartotojams.

Kita vertus, abuojumas, biurokratinis požiūris atsiranda labai greitai. Jam negalima leisti atsigauti.

- Kokią situaciją Lietuvos energetikoje Jūs vadintumėte idealia, tarkim, po dešimties metų?    

- Aš pavyzdžiu pateikiu situaciją ryšių rinkoje, kad tiek elektrą, tiek šilumą ar dujas mums siūlytų keletas galimų tiekėjų skirtingomis sąlygomis, kad šie konkuruotų tarpusavyje, o mes galėtume rinktis geriausią variantą.

Tikiu, kad vienaip ar kitaip, anksčiau ar vėliau taip bus. Manau, kad tam nereikės dešimties metų.